Putinas vėl mojuoja branduoline grėsme: Europa sulaukė perspėjimo dėl galimų taikinių

Pastaruoju metu Rusijai vis dažniau grasinant Europai, Vladimiras Putinas paskelbė naujų skambių pareiškimų. Savo kalboje jis bandė sustiprinti Europos šalių baimę dėl branduolinio karo ir kelti abejones dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. Rusijos prezidentas taip pat kalbėjo apie galimybę smogti objektams Europoje. Į griežtėjančią Kremliaus retoriką NATO atsako raginimu išlikti ramiems ir tęsti paramą Ukrainai.

Rusija ir NATO, Vladimiras Putinas (tv3.lt koliažas)

Dar prieš kelias savaites Europos sostinėms pranešant apie įvairius sabotažo atvejus savo teritorijose, iš Kremliaus daugiausia skambėjo neigimai ir melas.

Tačiau pastarosiomis dienomis Putino režimas pakeitė informacinio karo taktiką ir ėmė beveik atvirai skelbti, kad į Europą bus taikomasi dar intensyviau. Kremlius teigia, jog europiečių parama neleidžia Rusijai palaužti Ukrainos.

Grasinimai Europai skamba vis atviriau

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė neabejojantis, kad Europa esą kariauja prieš Rusiją.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova tvirtino, kad Europos šalyse esančios Ukrainai ginklus gaminančios įmonės Rusijai yra potencialūs kariniai taikiniai.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad dalyvavimas kare vienos iš pusių pusėje negali likti be įvairių pasekmių.

Režimo propagandistams paruošus foną, Maskvoje vykstančiame forume kalbą pasakė Vladimiras Putinas. Jo pareiškimais vėl siekta Europoje įžiebti branduolinio karo baimę.

Putinas pareiškė, kad negalima būti visiškai tikriems, jog šis ginklas niekada nebus panaudotas.

Kurį laiką Rusijos prezidentas branduoliniais grasinimais kalbėjo mažiau. Vis dėlto prieš maždaug mėnesį prie Kaliningrado vykusios NATO pratybos ir Europos politikų komentarai, kad konflikto atveju Rusija greitai netektų šio svarbaus eksklavo, panašu, sukėlė Kremliaus nerimą.

Putinas aiškino, kad tai esą nėra bauginimas, o atsakas į bandymus įbauginti Rusiją.

Jis vėl vaizdavo Rusiją į kampą įsprausta auka ir pareiškė, jog tiesioginio puolimo prieš Rusijos Federaciją, Kaliningradą ar kitas jos teritorijas atveju Rusijoje neišvengiamai ir nedelsiant būtų keliamas klausimas dėl visų turimų ginklų panaudojimo.

NATO neplanavo pulti Rusijos

Kremliaus kalbos apie tariamus kitų ketinimus neretai buvo ženklas, kad tam tikrus veiksmus gali planuoti pati Rusija. Todėl tokie pareiškimai gali būti skirti ir dirvos eskalacijai paruošimui, ir bauginimui, nes Kremlius kitaip nemato galimybės laimėti karo.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ragino išlikti ramiems, tęsti darbus bei remti Ukrainą. Jis pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos colį, todėl būtina toliau investuoti į gynybą ir stiprinti gebėjimą apsaugoti žmones. Pasak jo, Putinas siekia įbauginti bei suskaldyti sąjungininkus, tačiau to nepasieks, o atsakas į priešiškus veiksmus bus dar didesnė parama Ukrainai.

Pagalba Ukrainai išlieka itin reikalinga. Rusofašistai ne tik rengia planą, kaip žiemą Ukrainos miestus palikti be šildymo, elektros ir vandens.

Rusija pakartotinai smogė vienam svarbiausių Kyjivo tiltų per Dniprą. Po atakų eismas visuose trijuose svarbiausiuose Kyjivo tiltuose iš dalies arba visiškai sustojo. Ukrainos sostinėje kilo transporto kolapsas: gatvės užsikimšo, o žmonės automobilių tiltu ėjo pėsčiomis.