Partnerystės ginčas keliasi į Strasbūrą: advokatas įspėja apie galimą R. Pakso scenarijų

Teisingumo ministerijai nevykdant teismų sprendimų, susijusių su partnerysčių registravimu, žmonės ir toliau kreipiasi į antstolius. Advokatas Aivaras Žilvinskas neatmeta, kad už sprendimų vilkinimą bauda galiausiai galėtų būti skirta ir teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei. Tuo metu poros, siekiančios sutuoktiniams įprastų teisių, jau kreipiasi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) – šiuo metu jame nagrinėjamos kelios bylos prieš Lietuvą dėl galimybės registruoti partnerystę nebuvimo.

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas atmetė Teisingumo ministerijos skundą. Teismas nusprendė, kad moterų pora yra partnerės, o valstybė privalo įregistruoti jų partnerystę. Taip liko galioti pareiškėjoms palankus pirmosios instancijos sprendimas.

Kaip anksčiau skelbė portalas „Delfi“, Teisingumo ministerija teigia, kad partnerystės registravimas kelia praktinių ir teisinių klausimų, nes nėra priimto atskiro partnerystes reglamentuojančio įstatymo ir nėra sukurto partnerysčių registro. Ministerija taip pat nurodė svarstanti jai nepalankų sprendimą kasacine tvarka skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

ELTA kalbintas A. Žilvinskas pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis reiškia dar vienos tos pačios lyties asmenų poros pripažinimą partneriais Lietuvoje.

Pasak advokato, šalyje jau yra keliolika, o galbūt ir daugiau nei 20 teismų pripažintų partnerysčių. Nors Teisingumo ministerija skundžia sprendimus, šios šeimos jau laikomos šeimomis ir gali naudotis šeimos nariams priklausančiomis teisėmis, net jei partnerystės formaliai nėra įregistruotos.

Teisininkas teigė, kad teismo pripažintos tos pačios lyties poros praktikoje jau gali pasinaudoti bent dalimi sutuoktinių teisių. Jis pasakojo kartu su tokiomis poromis dalyvavęs baudžiamųjų bylų apklausose, susijusiose, pavyzdžiui, su neapykantos komentarais. Teisėsaugos institucijose tokios poros, nurodydamos savo šeiminę padėtį, yra laikomos šeimos nariais.

Tačiau, A. Žilvinsko teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos faktiškai įregistruotos partnerystės, nors pripažintų partnerysčių jau esama keliasdešimt. Nesant registro, poroms kyla įvairių praktinių problemų.

Vienas tokių klausimų – galimybė vienam kitam dovanoti turtą nemokant pajamų mokesčio. Šeimos nariams ir sutuoktiniams tokia išimtis taikoma, tačiau partneriams ji tiesiogiai nenumatyta. Todėl, anot advokato, kiekvienu atskiru atveju poroms gali tekti kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad konkreti teisė turi būti taikoma ir joms.

A. Žilvinskas pabrėžė, kad nuolatinis bylinėjimasis dėl kiekvienos smulkesnės teisės poroms sukuria papildomą biurokratinę naštą. Jo teigimu, žmonėms tenka nešiotis popierinius ar elektroninius teismo sprendimus, kad galėtų įrodyti, jog jie nėra svetimi vienas kitam, o tai gali būti suvokiama ir kaip pažeminimas.

Baudos gali pasiekti ir ministrę

Jau buvo skelbta, kad dėl Teisingumo ministerijos nevykdomų teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo ne viena pora kreipėsi į antstolius.

A. Žilvinsko teigimu, valstybės bylas dėl partnerysčių laiminčios poros ir toliau naudojasi šiuo keliu, siekdamos išsireikalauti pinigų už neįvykdytus teismų sprendimus. Jei ministerija ir toliau jų nevykdytų, bauda, pasak advokato, galėtų būti skirta ir pačiai teisingumo ministrei R. Tamašunienei.

Teisininkas nurodė, kad baudos jau pradedamos skirti, nors jos dar ginčijamos ir skundžiamos. Iš pradžių teismas gali nustatyti mažesnę, simbolinę baudą, vėliau ją didinti, o galiausiai skirti baudą asmeniškai institucijos vadovui. Tokios baudos pagal Lietuvos įstatymus išieškomos išieškotojų naudai – šiuo atveju poroms – už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

Advokatas pateikė pavyzdį, kad teismui nustačius 10 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, ši suma kasdien būtų išieškoma porų naudai. Jo teigimu, partnerystės registravimas teoriškai galėtų būti neįvykdytas ir dešimt metų, tačiau poros už tai gautų kompensacijas.

Advokatas įžvelgia R. Pakso bylos analogiją

A. Žilvinskas Eltai sakė, kad EŽTT šiuo metu jau nagrinėja dvi bylas prieš Lietuvą, kuriose poros gina teisę į partnerystę.

Jo vertinimu, partnerystės registravimas stringa, o konkrečioms partnerių teisėms nustatyti dar reikėtų atskiro įstatymo. Advokatas teigė nematantis pagrindo tikėtis, kad toks įstatymas bus priimtas, todėl ir kreiptasi į Strasbūro teismą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva, jo vertinimu, ne visada tinkamai vykdo EŽTT sprendimus.

Kaip vieną pavyzdžių teisininkas minėjo 2007 m. moters laimėtą bylą prieš Lietuvą. Tarptautinis teismas tuomet pripažino žmogaus teisių pažeidimą, nes Lietuvoje nebuvo priimtas lyties keitimą reglamentuojantis įstatymas, nors Civiliniame kodekse lyties keitimas minimas. Lietuva buvo įpareigota priimti tokį įstatymą, tačiau jis iki šiol nėra priimtas. Bylą laimėjusiai moteriai Lietuva sumokėjo kelių dešimčių tūkstančių eurų kompensaciją.

Anot A. Žilvinsko, panašus scenarijus gali susiklostyti ir partnerystės registravimo bylose, jeigu EŽTT pripažintų žmogaus teisių pažeidimus. Jis neatmetė galimybės, kad Lietuva galėtų ignoruoti ar nevykdyti tarptautinio teismo sprendimų ir šioje srityje.

Advokatas palygino galimą porų padėtį su Rolando Pakso situacija. EŽTT sprendimas dėl per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto R. Pakso ilgą laiką nebuvo įgyvendinamas, todėl byla buvo perduota Europos Tarybai sustiprintai priežiūrai. Pasak A. Žilvinsko, dėl to augo politinis spaudimas ir blogėjo Lietuvos reputacija. Galiausiai Konstitucija buvo pakeista, tačiau tuo metu R. Paksui šie pokyčiai, advokato vertinimu, jau nebeturėjo ankstesnės reikšmės dėl pasikeitusios politinės realybės.

Teisininkas pabrėžė, kad poros gyvena vieną gyvenimą, todėl šeimos statuso ir reglamentuotų teisių suteikimas tik sulaukus pensinio amžiaus nebūtų priimtinas. Jo teigimu, baudos gali suteikti tik materialinę kompensaciją, tačiau neišsprendžia problemos iš esmės.

EŽTT 2011 m. nustatė, kad tuometinis draudimas iki gyvos galvos iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui dalyvauti rinkimuose buvo neproporcingas.

Lietuvai nevykdant EŽTT sprendimo ir nepriimant Konstitucijos pataisų, Europos Tarybos ministrų komitetas Lietuvai buvo pritaikęs sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seimas 2022 m. balandį priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įgyvendintas EŽTT sprendimas R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

Siūlymas laikinai naudoti Santuokų registrą

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius Eltai sakė, kad Teisingumo ministerijai atsisakant vykdyti teismų sprendimus, poroms akivaizdžiai lieka galimybė kreiptis į antstolius.

Profesorius pabrėžė, kad jeigu teismo sprendimas nėra apskųstas ir jo vykdymas nėra sustabdytas, ministerija privalo jį vykdyti. To nepadarius, suinteresuotos šalys gali kreiptis į antstolį, kuris imasi vykdymo priemonių, tarp jų – gali skirti baudas ministerijos vadovui.

V. Nekrošius taip pat pažymėjo, kad partnerystėms registruoti dabar nebūtina kurti visiškai naujos sistemos. Jo teigimu, teismo sprendimas gali būti įgyvendinamas ir be atskiro registro – laikinai partnerystes būtų galima registruoti Santuokų registre, kol būtų sukurtas specialus registras.

Profesorius neslėpė manantis, kad toliau nevykdant teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo Lietuva gali pralaimėti bylą EŽTT. Jo vertinimu, argumentai apie registro nebuvimą, finansavimo stoką ar kitus neįgyvendintus veiksmus Strasbūro teisme būtų vertinami griežtai.

KT nurodė, kad partnerystes galima registruoti per teismus

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs: tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijai prieštaraujančiu KT taip pat pripažino Civilinio kodekso straipsnį, numatantį, kad partnerystė gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters.

Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos, arba partnerystės, institutas, tačiau kartu nustatyta, kad jį turi reglamentuoti atskiras įstatymas. Toks įstatymas Lietuvoje nepriimtas jau daugiau kaip 20 metų. KT šią padėtį įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Kol Seimas nenustatys išsamesnės kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykių reguliavimo tvarkos, lyčiai neutrali partnerystė gali būti registruojama per teismus.