Rusijos grėsmės Europai: Putino žodžiai pavojingai primena laiką prieš invaziją į Ukrainą

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali ruoštis plataus masto konfliktui su NATO valstybėmis, kuris prasidėtų hibridiniu incidentu Aljanso teritorijoje ir pareikalautų daug aukų. Apie tai rašo Ukrainos leidinys TSN. Nors dalis ekspertų ragina nekelti panikos, Baltijos valstybių ir Lenkijos politikai pastaruoju metu beveik kasdien kalba apie galimo Rusijos smūgio riziką, remdamiesi turima žvalgybos informacija.
Europos Sąjungos atstovė Kaja Kallas teigė, kad žvalgybos informacija rodo Rusijos planus rengti naujas diversijas ir išpuolius prieš demokratiją. Pasak jos, taip Maskva siektų suskaldyti ir įbauginti visuomenes bei paskatinti jas atsisakyti paramos Ukrainai.
Neturėdama pajėgų atviram kariniam puolimui, Maskva esą mėgina silpninti Vakarų sąjungininkų vienybę didelio masto diversijomis. Kremliaus tikslas būtų sukurti Europai egzistencinę grėsmę ir taip priversti pasaulį derėtis Rusijai palankiomis sąlygomis. Europos ekspertai perspėja, kad agresoriaus karinė doktrina keičiasi, o Rusija gali rengtis naujoms provokacijoms.
Lenkijos karybos analitikas Maciejus Korowajus interviu „Onet“ kalbėjo apie galimus Rusijos planus smogti Aljanso teritorijoje.
Rizika Baltijos šalims ir galimas branduolinis šantažas
Rusijos valdžia neseniai atnaujino karinę doktriną, kurioje įteisintas jėgos naudojimas ginant rusakalbius gyventojus užsienyje. Lenkų leidinio vertinimu, didžiausias pavojus kyla Estijai, Lietuvai ir Latvijai, kuriose gyvena nemažai rusakalbių.
M. Korowajaus teigimu, V. Putino pareiškimai susiję su šiomis teisinėmis nuostatomis ir rodo aiškų Rusijos agresijos plėtros modelį.
Anot eksperto, tokie grasinimai būtų skirti ne visam NATO blokui, o konkrečioms šalims, siekiant suskaldyti Vakarų partnerius. Jo vertinimu, Rusija, įgyvendindama savo tikslus, gali mėginti sukelti incidentą, per kurį būtų daug aukų.
M. Korowajus perspėjo esantis įsitikinęs, kad Rusija rengia kažką didesnio prieš NATO šalis, kad galėtų grasinti savotišku egzistenciniu konfliktu.
Po galimos atakos ar operacijos po svetima vėliava Maskva tikėtųsi ryžtingos NATO reakcijos. Rusijos vadovybei tai suteiktų galimybę pristatyti save kaip auką, sutelkti visuomenę ir pereiti prie atviro branduolinio šantažo.
Karinis analitikas neatmetė, kad kitu eskalacijos etapu galėtų tapti įspėjamasis branduolinis sprogimas poligone arba Baltijos jūros regione.
Toks radikalus scenarijus, jo vertinimu, leistų Maskvai grasinti masinio naikinimo ginklu ir spausti Vakarus sėsti prie derybų stalo. Rusija tuomet galėtų reikalauti naujai perskirstyti pasaulį į įtakos sferas, nepaisydama Ukrainos ir kitų šalių interesų.
Rusija taip pat keičia hibridinio spaudimo Vakarams taktiką ir plečia galimų smūgių geografiją. Maskva rimtai svarsto civilinių bei krovininių laivų panaudojimą Viduržemio jūroje smūginiams dronams paleisti.
Vakarų žvalgybos duomenimis, Kremlius gali veikti tiesiogiai iš jūros, keldamas grėsmę pietinėms ir vakarinėms Europos jūrinėms sienoms. Be oro atakų, Rusija esą planuoja povandenines diversijas ryšių maršrutuose ir telekomunikacijų kabelių pažeidimus. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė Ispanijos „El Mundo“, remdamasis šaltiniu, artimu Lietuvos KAM. Italijos ir Prancūzijos institucijų atstovai šią informaciją neigė.
„El Mundo“ taip pat skelbė, kad JAV žvalgyba jau yra gavusi nerimą keliančios informacijos apie galimus Rusijos planus smogti Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai dronais.
Europos specialistai šį Rusijos diversinės veiklos suaktyvėjimą sieja su reikšminga žala, padaryta Rusijos įmonėms. Tokiais neteisėtais veiksmais Europoje Maskva, kaip teigiama, siekia didinti nesutarimus NATO viduje ir mažinti šalių paramą Ukrainos kariuomenei.
Putinas neigia planus, tačiau jo retorika primena laikotarpį prieš karą Ukrainoje
Praėjusį penktadienį V. Putinas dar kartą pareiškė, kad Rusija neplanuoja pulti Europos Sąjungos valstybių. Pastaraisiais mėnesiais jis šia tema kalba itin aktyviai, tuo metu Vakarų žvalgybos duomenys rodo, kad Maskva gali ruoštis karinėms operacijoms prieš Vakarus.
2021 metais V. Putinas taip pat tvirtino nenorintis pulti Ukrainos. Leidinys „Agentstvo“ palygino jo tuometinius ir dabartinius pareiškimus.
Pareiškimai apie galimą įsiveržimą į Europą
- 2026-09-25: V. Putinas teigė, kad Rusija nesirengia kovos veiksmams su Europa, neturi tokių planų ir nemato tam pagrindo.
- 2026-09-18: jis sakė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos valstybių atžvilgiu ir yra pasirengusi bendradarbiauti bei atkurti santykius su Europos kaimynėmis.
- 2026-09-11: V. Putinas pareiškė, jog grėsmės Europai nėra buvę ir nėra, o Rusija nei grasina, nei ruošiasi grasinti Europos šalims.
- 2026-06-04: jis tvirtino nematantis prasmės Rusijai pulti Europą ar kariauti su NATO ir tokius teiginius vadino ne tik kliedesiais, bet ir sąmoninga provokacija.
- 2026-05-09: V. Putinas pareiškimus apie Rusijos pasirengimą karui Europoje pavadino kliedesiais, grubiu bei įžūliu melu ir sakė, kad Rusija niekada neturėjo agresyvių ketinimų Europos šalių atžvilgiu.
2021–2022 metų pareiškimai apie galimą karą Ukrainoje
- 2021 m. birželis: „NBC News“ žurnalistui Keirui Simmonsui paklausus, ar jis įsipareigotų daugiau nesiųsti Rusijos kariškių į suverenią Ukrainos teritoriją, V. Putinas atsakė klausimu, ar apskritai buvo kalbėta apie pasirengimą siųsti Rusijos karinius dalinius kur nors.
- 2021 m. lapkritis: propagandistui P. Zarubinui paklausus apie Vakarų žiniasklaidos pranešimus, esą Rusija rengiasi kariniam įsiveržimui į Ukrainą, V. Putinas sakė nematęs tokių alarmistinių pareiškimų ir konkrečiai į klausimą neatsakė.
- 2021 m. lapkritis: investicijų forume „Rusija šaukia!“ paklaustas, ar investuotojams reikėtų nerimauti dėl galimo Rusijos karių įvedimo į Ukrainą, jis priminė metų pradžioje vykusias pratybas „Zapad-2021“ ir pažymėjo, kad įsiveržimas tuomet neįvyko. VTB vadovui Andrejui Kostinui pareiškus, kad tokie informaciniai pranešimai kenkia rinkai, V. Putinas neatmetė, kad jie gali būti skleidžiami siekiant uždirbti.
- 2021 m. gruodžio 8 d.: Andrejui Kolesnikovui paklausus, ar Rusija ruošiasi pulti Ukrainą, V. Putinas klausimą pavadino provokaciniu ir sakė, kad Rusija vykdo taikią užsienio politiką, tačiau turi teisę užtikrinti savo saugumą vidutinės bei ilgos trukmės perspektyvoje.
- 2021 m. gruodžio 23 d.: per didžiąją spaudos konferenciją kelis kartus sulaukęs klausimų apie galimą karą su Ukraina, V. Putinas pareiškė, kad tai nėra Rusijos pasirinkimas ir ji to nenori.
- 2022 m. vasario 7 d.: spaudos konferencijoje su Emmanueliu Macronu tiesiogiai paklaustas, ar rengiasi įsiveržti į Ukrainą, V. Putinas kalbėjo plačiai, tačiau konkretaus atsakymo išvengė.
- 2022 m. vasario 15 d.: likus devynioms dienoms iki invazijos, V. Putinas nepanoro atmesti puolimo prieš Ukrainą galimybės. Į tiesioginį klausimą jis atsakė, kad Rusija veiks pagal planą, kuris priklausys nuo padėties vietoje, ir teigė, jog niekas negali pasakyti, kaip klostysis reali situacija. Toje pačioje spaudos konferencijoje į klausimą, ar Rusija nori karo Europoje, jis atsakė neigiamai.




