Pavaduojate kolegą ar dirbate kitoje vietoje?: kada privalo mokėti daugiau

Darbuotojams neretai pasiūloma papildomai padirbėti, pavaduoti kolegą arba padėti kitoje darbovietėje. Tačiau papildomos užduotys ne visada automatiškai reiškia didesnį atlyginimą. Tam tikrais atvejais darbdavys gali pasiūlyti papildomą mokamą poilsio dieną, bet papildomai dirbto laiko ne visuomet galima tiesiog pakeisti laisvadieniu.

Svarbu, kaip toks poilsis įforminamas, ką darbdavys nurodo darbo laiko apskaitoje ir ar darbuotojui už atliktą darbą neturėtų būti mokama kaip už viršvalandžius.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi prekybos centre dirbanti moteris. Ji nurodė, kad darbuotojai buvo siunčiami padėti kitai to paties miesto parduotuvei, kuri buvo atnaujinama. Už šią pagalbą jiems pažadėta papildoma apmokama poilsio diena.

Pasak moters, darbuotojams paaiškinta, kad už vykimą padėti į kitą parduotuvę kitą mėnesį jie gaus mokamą laisvadienį. Vis dėlto grafike ši data ir toliau nurodyta kaip darbo diena, nors darbuotojams pasakyta, kad į darbą tądien atvykti nereikės.

Papildomą mokamą poilsį darbdavys gali suteikti

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tv3.lt nurodė, kad Darbo kodeksas (DK) nedraudžia darbdaviui darbuotojui suteikti papildomo mokamo laisvo laiko, kai tokiu susitarimu ar sprendimu jo padėtis pagerinama, palyginti su DK bei kitų darbo teisės normų nustatytomis garantijomis.

Tačiau toks laisvadienis turi būti tinkamai sutvarkytas dokumentuose. Darbdavys pagal įstatymus privalo vesti darbo laiko apskaitą ir tiksliai fiksuoti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką.

Jeigu darbo ar pamainų grafike diena buvo numatyta kaip darbo diena, tačiau darbuotojas iš tiesų nedirbo, nes jam suteiktas papildomas apmokamas laisvas laikas, darbo laiko apskaitoje turi būti nurodyta, kad jis nedirbo dėl darbdavio skirto papildomo poilsio.

VDI teigimu, toks laisvas laikas gali būti įformintas vietiniu darbdavio norminiu teisės aktu, įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu.

Ar galima darbuotoją siųsti į kitą parduotuvę?

VDI aiškina, kad tai priklauso nuo darbo sutartyje nustatyto darbovietės apibrėžimo. Darbdavys savo iniciatyva būtinosios darbo sutarties sąlygos, įskaitant darbovietę, negali pakeisti be darbuotojo rašytinio sutikimo.

Kita situacija susidaro tuomet, kai sutartyje darbovietė apibrėžiama taip, kad darbuotojas gali vykdyti savo funkcijas skirtingose tam pačiam darbdaviui priklausančiose parduotuvėse. Tuomet pavedimas laikinai dirbti kitoje parduotuvėje savaime nelaikomas darbo sutarties sąlygų pakeitimu.

Tokiu atveju atskiro rašytinio sutikimo nereikia. Jis būtų būtinas, jei darbo sutartyje konkrečiai nurodyta darbovietė ar darbo funkcijos atlikimo vieta.

Jeigu darbuotojo siuntimas į kitą parduotuvę reikštų būtinosios sutarties sąlygos pakeitimą arba perkėlimą dirbti į kitą vietovę, turi būti taikomos DK 45 straipsnio nuostatos.

Kada darbas tampa viršvalandiniu?

Vien aplinkybė, kad darbuotojas dirba kitoje parduotuvėje, dar nereiškia, jog jis dirba viršvalandžius, pažymi VDI. Viršvalandiniu laikomas faktiškai dirbtas laikas, viršijantis pagal darbo laiko režimą nustatytą darbo dienos, pamainos ar viso apskaitinio laikotarpio trukmę.

Jei darbuotojas kitoje parduotuvėje dirba savo grafike numatytu laiku ir neviršija nustatytos darbo dienos ar pamainos trukmės, tai nėra viršvalandžiai. Už tokį faktiškai dirbtą laiką mokamas įprastas darbo užmokestis.

Tačiau jei dirbama ilgiau nei nustatyta darbo ar pamainos grafike, viršyta faktiškai dirbta trukmė jau laikoma viršvalandžiais. Paprastai darbdavys gali pavesti dirbti viršvalandžius tik turėdamas rašytinį darbuotojo sutikimą.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Darbuotojas gali prašyti šį laiką kompensuoti ne pinigais, o papildomu poilsiu, kuris būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų. Tokiu atveju dirbtų viršvalandžių skaičius dauginamas iš 1,5.

Pavyzdžiui, darbuotojui išdirbus 4 viršvalandžių valandas, jo prašymu prie kasmetinių atostogų gali būti pridėtos 6 valandos. Už faktiškai dirbtą laiką atskirai tuomet nemokama, tačiau darbo užmokestis mokamas už visą prie atostogų pridėtą poilsio laiką.

Vien nauja užduotis papildomo atlygio negarantuoja

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Greta Galminaitė pabrėžia, kad naujai pavesta užduotis savaime nesukuria teisės į papildomą atlygį. Pirmiausia reikia įvertinti, ar tokia užduotis patenka į darbo sutartyje sutartos darbo funkcijos apimtį.

Teisininkės teigimu, vien tai, kad darbas darbuotojui naujas arba tiesiogiai neįvardytas pareigybės aprašyme, savaime nereiškia, kad jis laikytinas papildomu darbu.

Darbdavys gali pavesti anksčiau neatliktas užduotis, jei jos pagal savo pobūdį priklauso darbuotojo įprastam darbui. Vis dėlto jei pavedama iš esmės kita, darbo sutartyje nesulygta funkcija, dėl jos turėtų būti susitarta atskirai, įskaitant darbo apimtį, sąlygas ir, jei aktualu, papildomą apmokėjimą.

Nuo pavedimo pobūdžio priklauso ir darbuotojo teisė jo atsisakyti. Jei užduotis atitinka sutartą darbo funkciją, aplinkybės, kad ji neįtraukta į pareigybės aprašymą ar atliekama pirmą kartą, paprastai nepakanka atsisakymui pagrįsti.

Nepagrįstas atsisakymas vykdyti teisėtą darbdavio nurodymą tam tikrais atvejais gali būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Tačiau iš esmės kitai funkcijai atlikti turėtų būti gautas atskiras darbuotojo sutikimas.

G. Galminaitė taip pat atkreipia dėmesį į laikinai patikėtas funkcijas. Jeigu sutartas jų atlikimo terminas pasibaigia, tačiau darbuotojas jas vykdo toliau ir nesikreipia į darbdavį, vėliau vertinant šalių susitarimą reikšmės gali turėti jų faktinis elgesys.

Jeigu papildomos funkcijos ar jų atlikimo sąlygos darbuotojui nepriimtinos, apie tai jis turėtų informuoti darbdavį, nurodo teisininkė.

Vertinant, ar už naujas užduotis priklauso papildomas atlygis, ji siūlo patikrinti darbo sutartyje įtvirtintą darbo funkciją, pareigybės aprašymą bei įmonėje galiojančias papildomo darbo, pavadavimo ir apmokėjimo taisykles.

Taip pat svarbu įvertinti, ar pavedamas kitokio pobūdžio darbas, ar reikšmingai padidėja įprasto darbo apimtis. Kilus neaiškumų, darbo apimtį ir atlygį reikėtų aiškiai aptarti su darbdaviu.