Europa prieš šildymo sezoną: dujų saugyklų lygis smuko iki penkerių metų žemumų

Artėjant šildymo sezonui ir prognozuojant didesnes sąskaitas už šilumą, papildomą nerimą kelia ir Europos dujų saugyklų būklė. Lietuvos banko (LB) vertinimu, jų užpildymas šiuo metu yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus.

LB Ekonomikos departamento skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje nurodė, kad mažesnes dujų atsargas lėmė Hormuzo sąsiaurio uždarymas bei karšta vasara Europoje. Dėl didelio vėsinimo poreikio dalis žiemai kaupti skirtų dujų buvo panaudota elektros gamybai.

Pasak jos, dabartinė naftos krizė yra viena didžiausių istorijoje. Dėl Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) konflikto uždarius Hormuzo sąsiaurį, buvo sutrikdyta logistika, susijusi su maždaug penktadaliu pasaulio naftos pasiūlos.

Vis dėlto, ekspertės teigimu, pasaulio ekonomikai šis sukrėtimas nepadarė tokio didelio poveikio, kokio buvo galima tikėtis.

Centrinio banko ekonomistė tai siejo su mažesne pasaulio priklausomybe nuo naftos ir didesniu Europos atsparumu. Palyginti su situacija prieš tris dešimtmečius, tokiam pačiam bendrajam vidaus produktui (BVP) sukurti Europos Sąjunga dabar sunaudoja 70 proc. mažiau visų rūšių energijos.

O nuo 1973 metų pasaulio ekonomikos priklausomybė nuo naftos sumažėjo maždaug 61 proc.

LB ekspertė pažymėjo, kad krizės poveikį sušvelnino keli veiksniai: dalis gamintojų padidino naftos pasiūlą, kai kurios valstybės mažino jos paklausą, rinkdamosi anglis ar kitus energijos šaltinius. Be to, pasaulis šią krizę pasitiko turėdamas didesnes nei įprastai naftos atsargas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad artėjančią žiemą šildymas gali pabrangti 15–20 proc. Tačiau galutinį kainų lygį, anot jo, lems kuro kainos ir oro sąlygos.

Šildymo brangimą taip pat numatoma sieti su nebegaliojančia pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad lengvatiniu PVM tarifu šildymui naudojosi ir gyventojai, kuriems šios išlaidos nesukelia finansinio spaudimo, todėl lengvata šildymo kainoms nebus sugrąžinta.

Energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji buvo 6,33 cento už kilovatvalandę (kWh).