Karo metu saugotų valdžios centrą: Seimas imasi naujų įpareigojimų kariuomenės vadui

Seimas po svarstymo pritarė Karo padėties įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvos kariuomenės vadui būtų nustatyta pareiga karo padėties metu užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos ir jų teritorijų apsaugą bei ginkluotą gynybą.

Numatyta, kad jeigu parlamentarai, Vyriausybė ar šalies vadovas negalėtų dirbti, rinktis ar posėdžiauti savo institucijų pastatuose, kariuomenės vadas turėtų pasirūpinti ir laikinai šioms institucijoms skirtų darbo vietų apsauga bei ginkluota gynyba.

Antradienį Seimo pirmininko Juozo Oleko pasiūlytą reguliavimą svarstymo stadijoje vienbalsiai palaikė 116 Seimo narių. Projekto priėmimas numatytas spalio 15 d.

Šiuo metu įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtintos pareigos ginkluotųjų pajėgų vadui, įvedus karo padėtį, užtikrinti valdžios institucijų apsaugą.

Seimas svarstymo stadijoje taip pat palaikė J. Oleko inicijuotas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisas. Jomis prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų siūloma priskirti valstybės gynybą bei trijų pagrindinių valdžios institucijų – prezidento, Seimo ir Vyriausybės – veiklą.

Jeigu Seimas galutinai pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas atliekančios institucijos valstybines mobilizacines užduotis vykdytų iš asignavimų, numatytų joms tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.

Dabar gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos nustatomos ir išsamiau apibrėžiamos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu. Siūloma, kad naujasis reguliavimas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.