Sinkevičius skambina pavojaus varpais: NATO raginamas skubiai parengti atsaką Rusijai

Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius interviu Vokietijos žiniasklaidai paragino NATO turėti aiškų planą, kaip reaguoti į Rusijos hibridines atakas. Pasak jo, Maskva siekia išbandyti Aljansą, o tokie incidentai jau fiksuojami ne tik prie rytinio Europos flango.

Vokietijos leidiniui „Die Welt“ premjeras teigė, kad kitos Europos valstybės pamažu suvokia, jog negalima nekreipti dėmesio į įvykius Leipcige, Danijoje ir kitose vietose.

Anksčiau Vokietija Rusiją apkaltino rugpjūtį bandžius dronais atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą. Vėliau Danija pareiškė, kad Rusijos fregata į karinį sraigtasparnį paleido signalines raketas. Lenkija savo ruožtu pakėlė naikintuvus, kai Rusijos sraigtasparnis trumpam įskrido į šalies oro erdvę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį taip pat pranešė, kad netoli Rumunijos Rusijos dronai nuskandino grūdus plukdžiusį laivą – žuvo du įgulos nariai.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad problema nėra susijusi vien su geografiniu artumu. Jis priminė, kad Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse jau daug metų registruojami dronų įsiveržimai, GPS signalų trikdymas, diversijos, migracijos iš Baltarusijos naudojimas kaip priemonė ir kiti incidentai.

Premjero vertinimu, NATO kol kas šį klausimą bando spręsti politiniais būdais, tačiau Aljansui būtinas konkretus reagavimo planas. Jis išreiškė viltį, kad toks planas bus parengtas labai greitai.

Rusija gali mėginti išbandyti Aljansą

Pasak M. Sinkevičiaus, Rusija yra nusiteikusi tikrinti NATO ryžtą. Jis ragino sąjungininkes Kremliaus vidinį irimą nelaikyti Rusijos silpnumo ženklu.

Premjeras pažymėjo, kad Vladimirui Putinui pavyko nukreipti Rusijos ekonomiką karo reikmėms. Jo teigimu, V. Putino valdžia yra itin iracionali, todėl jos veiksmus sunku numatyti.

M. Sinkevičius taip pat palankiai įvertino Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vaidmenį Ukrainos klausimu. Premjero teigimu, kancleris ėmėsi lyderystės Europoje, o Berlynas paramą didino tyliai, nesukeldamas didelio žiniasklaidos dėmesio.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada visišką operacinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 m. pabaigos. Premjeras sakė esantis visiškai įsitikinęs, kad tai pavyks įgyvendinti.

Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat įspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje tikriausiai paskatintų Maskvą dairytis kitų krypčių. Jis pabrėžė, kad Europa negali pavargti nuo karo, nes ukrainiečiai kovoja ne tik už save, bet ir už Europos taiką.

Vyriausybė pirmadienį pranešė, kad darbo vizito Berlyne metu M. Sinkevičius su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, NATO rytinio flango apsaugą bei oro gynybos stiprinimą.

Premjero teigimu, brigadai būtinos infrastruktūros plėtra vyksta pagal numatytą planą, o Lietuva tuo pat metu stiprina ir savo nacionalinius gynybos pajėgumus.

Susitikime buvo aptarta ir saugumo situacija NATO rytiniame flange. Vyriausybės teigimu, Lietuva siekia, kad Aljanso gynybos planai būtų pagrįsti realiais pajėgumais, o oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange vyktų sparčiau.

Premjeras bei Vokietijos gynybos ministras taip pat kalbėjosi apie tolesnę paramą Ukrainai.

ELTA primena, kad 2023 metų rudenį Berlynas patvirtino sprendimą nuolatiniam buvimui Lietuvoje dislokuoti kovinės parengties brigadą. Į Lietuvą planuojama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis jų atvyks kartu su šeimomis.

Buvo numatyta, kad iki 2026 metų į Lietuvą persikels didžioji brigados dalis. B. Pistorius yra nurodęs, jog visišką operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.