Kvota užsieniečiams jau išnaudota: Lietuvai prognozuojamas iki 550 mln. eurų BVP smūgis

Rugsėjį išnaudojus visą šiems metams skirtą užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje kvotą, neužpildytos darbo vietos šalies ekonomikai 2024 metais gali reikšti 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, 2027-aisiais ši suma galėtų išaugti iki maždaug 550 mln. eurų.

LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė antradienį spaudos konferencijoje „Kiek Lietuvai kainuos nepagrįstas migracijos ribojimas“ teigė, kad kvota baigėsi rugsėjį. Jos skaičiavimais, vien dėl to šiemet Lietuva potencialiai nesukurs apie 100 mln. eurų BVP, o nepalankiausiu atveju praradimas gali siekti iki 150 mln. eurų.

Kalbėdama apie 2027 metų perspektyvą, ekonomistė pažymėjo, jog nieko nekeičiant ir visiškai apribojus kvotą, BVP neaugimo suma sudarytų apie 0,5 mlrd. eurų.

LPK, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pateiktame scenarijuje nurodoma, kad darbo rinkai negaunant reikalingų darbuotojų, šiemet tiesioginės viešosios įplaukos būtų 20–25 mln. eurų mažesnės. 2027 metais jų sumažėjimas siektų apie 90 mln. eurų.

Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė, remdamasi Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigė, kad darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis 2019–2024 metais prie viso Lietuvos realiojo BVP augimo prisidėjo maždaug 45 proc.

Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną leidimus gyventi Lietuvoje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Maždaug 108 tūkst. jų leidimai buvo išduoti darbo pagrindu, o metų pradžioje Lietuvoje buvo apie 175 tūkst. užsieniečių.

Iš beveik 227 tūkst. užsieniečių apie 80 tūkst. yra Ukrainos piliečiai, beveik 48 tūkst. – Baltarusijos, 13 tūkst. – Rusijos. Panašus skaičius atvykęs iš Uzbekistano, 9,4 tūkst. – iš Indijos, 7,4 tūkst. – iš Tadžikistano.