Nausėda brėžia Lietuvos planą ES pirmininkavimui: siekis sustiprinti Bendriją ir iškelti šalies balsą

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai privalo panaudoti stipresnei ir atsparesnei Bendrijai kurti.

Šiuos klausimus antradienį Italijoje šalies vadovas aptarė su Italijos prezidentu Sergio Mattarella bei ministre pirmininke Giorgia Meloni.

G. Nausėda Prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše pabrėžė, kad šis laikotarpis turi padėti sustiprinti ir padidinti Europos Sąjungos atsparumą, taip pat užtikrinti, jog joje būtų girdimas Lietuvos balsas.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad kalbėdamas apie ES plėtrą prezidentas akcentavo Lietuvos tikslą pirmininkavimo metu išsaugoti patikimą plėtros procesą bei jo tempą. Daugiausia dėmesio ketinama skirti Ukrainos ir Moldovos integracijai į Europą, taip pat Vakarų Balkanų valstybių narystės perspektyvai.

Aptariant 2028–2034 metų ES daugiametę finansinę programą, prezidentas pažymėjo, kad sanglaudos politikai ir bendrajai žemės ūkio politikai būtina išlaikyti pakankamą finansavimą. Kartu, jo teigimu, turi būti užtikrintos investicijos į Europos saugumą, gynybą, karinį mobilumą ir strateginę infrastruktūrą.

Pasak šalies vadovo, būsimoji Bendrijos finansinė programa privalo atitikti didėjančius Europos saugumo bei konkurencingumo poreikius ir kartu sudaryti sąlygas tolesnei valstybių narių bei regionų konvergencijai.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva atsakingai rengiasi pirmininkavimui. Jis priminė, kad šalis vertingos patirties sukaupė pirmą kartą perėmusi pirmininkavimą prieš daugiau nei 10 metų, ir nurodė, jog kitų metų pirmąjį pusmetį bus siekiama aukščiausių standartų.

Per susitikimą su Italijos premjere prezidentas išskyrė galimybes stiprinti abiejų valstybių ekonominį bendradarbiavimą, plėtoti verslo ryšius ir pasinaudoti potencialu strateginiuose sektoriuose.

Energetiką, gynybos pramonę ir aukštąsias technologijas šalies vadovas įvardijo sritimis, kuriose Lietuva ir Italija galėtų plačiau bendradarbiauti praktiškai.

Kalbėdamas apie Europos saugumą, G. Nausėda pabrėžė poreikį stiprinti NATO rytinio flango gynybą bei užtikrinti, kad Aljanso gynybos planai būtų grindžiami realiais pajėgumais.