Vytauto Didžiojo palaikų mįslė gilėja: kodėl jų gali būti ieškoma už užmūrytos sienos?

2030 metais bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, tačiau Lietuvos valdovo palaidojimo vieta iki šiol nėra nustatyta. Laidos „Be tabu“ kūrėjai aiškinosi, kiek pažengta ieškant vietos, kur galėtų ilsėtis vienas svarbiausių Lietuvos valdovų.

Įvairių spėlionių netrūko ir anksčiau. Ekstrasensės vykdytos paieškos buvo nukreiptos į Merkinės bažnyčią. Tuo metu 1965 metais spaudoje skelbta apie Rumšiškių bažnyčioje aptiktą geležinį narvą su kilmingo žmogaus skeletu, ant kurio galvos esą buvo brangaus metalo vainikas. Buvo svarstoma, ar tai galėtų būti Vytautas Didysis, tačiau tokios versijos greitai atmestos.

Menininko versija: palaikai galėjo būti paslėpti iš keršto

Vilniaus menininkas Rolandas Vičius pasakojo neseniai sutikęs sovietmečio architektą, iš kurio išgirdo legendą, esą XIX amžiuje caro valdžia Vytautą perlaidojo.

R. Vičiaus neįtikino teorija, kad valdovo kapas galėtų būti Varėnos rajone. Vis dėlto jam pasirodė įdomi prielaida, jog carinės Rusijos valdžia galėjo nuspręsti paslėpti Vytauto Didžiojo palaikus.

Menininko teigimu, Vilniaus arkikatedroje buvo ištyrinėta daug vietų, tačiau ne vieta po akmeniu, kur cariniais laikais veikė tualetai. Pasak jo, tokią vietą būtų sudėtinga atkasti, nes reikėtų naudoti vandenį, o tai sukeltų nemalonų kvapą ir galimų ligų riziką. R. Vičius svarstė, kad imperinės Rusijos atstovai palaikus tokioje vietoje galėjo užkasti nepagarbiai ir keršydami.

Tyrinėtojas keršto teorijos nepalaiko

Mokslininkai laikosi nuomonės, kad Vytautas Didysis veikiausiai palaidotas Vilniaus arkikatedroje. Po mirties 1430 metų spalio 27 dieną jo kūnas iš Trakų buvo atgabentas į Vilnių ir palaidotas katedroje.

Kur valdovo palaikai buvo maždaug tris šimtus metų, nėra žinoma. Manoma, kad lenkų archeologai juos galėjo aptikti užmaskuotoje kriptoje pačiame arkikatedros centre, po Šventojo Kryžiaus altoriumi.

Istorijos tyrinėtojas ir restauruotojas Saulius Poderis kelia versiją, kad lenkų archeologai radinį galėjo nuspręsti paslėpti. Jo manymu, tai galėjo būti politinis sprendimas: Vilnius tuo metu buvo okupuotas, ryšiai su Lietuva buvo nutrūkę, o viešas palaikų paskelbimas būtų sukėlęs politinių įtampų. Todėl, anot tyrinėtojo, buvo paprasčiau valdovą pagarbiai perlaidoti ir šios temos nekelti.

Šiuo metu vyksta nauji tyrimai. Spėjama, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti už sienos Valdovų mauzoliejuje, esančiame po Vilniaus arkikatedros Šventojo Kazimiero koplyčia.

S. Poderio teigimu, bus tiriama vakarinė mauzoliejaus siena iš Katedros aikštės pusės. Planuojama gręžti ir tikrinti prielaidą, kad palaikai galėjo būti paslėpti dabar užmūrytame tunelyje, vedančiame į mauzoliejų. Tyrinėtojas nurodė, kad ten teoriškai galėtų būti ketvirtieji palaikai, matomi iš Gdansko galerijos, aptiktos pavasarį, ir šalia jų turėtų būti renesansinės insignijos.

Jei palaikai bus rasti, jų tapatybę dar reikės patvirtinti

Tyrimuose numatyta pasitelkti georadarus, trimatį skenavimą bei rentgeno fluorescencinę analizę. Jei ieškomų palaikų nurodytoje vietoje nebus, ketinama tirti dar apie keliasdešimt ertmių Vilniaus arkikatedros požemiuose.

2025 metais arkikatedros požemiuose aptiktos Lietuvos valdovų insignijos – karūnos ir papuošalai. S. Poderis teigė apie jų buvimo vietą žinojęs gerokai iki atradimo, tačiau jo tyrimų rezultatais tuomet niekas nenorėjo domėtis. Jis buvo kalbėjęs ir apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą.

Tyrinėtojas taip pat apgailestavo, kad mauzoliejuje jau aptikti valdovai, jo vertinimu, iki šiol nėra palaidoti pakankamai pagarbiai. S. Poderis piktinosi, kad per 35 metus mauzoliejus nebuvo užbaigtas, o valdovų palaikai tebėra mediniuose karstuose. Jo nuomone, karstai turėjo būti apkalti sidabru, o Lenkijoje mauzoliejų pavyko pastatyti per septynerius metus.

S. Poderis tikisi, kad Vytauto Didžiojo palaikai bus rasti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Tačiau vien radinio nepakaktų – norint nustatyti, kad palaikai iš tiesų priklauso Vytautui, reikėtų atlikti DNR tyrimus ir palyginti juos su valdovo giminaičių bei palikuonių DNR.

Vytauto ir Onos dukters Sofijos palaikai yra Maskvoje, todėl šis palyginimo būdas šiuo metu negalėtų būti taikomas. Kita galimybė būtų tirti Vytauto Didžiojo pusbrolio Jogailos palaikus Krokuvoje arba jo brolio Butauto palaikus, esančius Šv. Tomo bažnyčios rūsiuose prie centrinio altoriaus.

Kultūros ministerija Vilniaus arkikatedroje planuoja įrengti valdovų panteoną. Jame turėtų ilsėtis tiek jau rasti valdovai, tiek ir Vytautas Didysis, jei jo palaikai būtų aptikti.

Daugiau informacijos pateikiama straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.

Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.