Kainų spaudimas nesitraukia: gyventojams prognozuojamas brangesnis šildymas, degalai ir maistas

Brangstantis šildymas, kylantys degalų kaštai, galimas naujas maisto kainų šuolis ir lėtesnis ekonomikos augimas – tokias artimiausio laikotarpio Lietuvos perspektyvas pristatė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Vis dėlto ji įvardijo ir palankias aplinkybes, kurios gali padėti gyventojams atlaikyti didesnes išlaidas.

Spalio 8 dieną ekonomistė apžvelgė, kaip kitąmet gali keistis šalies ekonomika, kainos bei darbo rinka ir su kokiais iššūkiais gali susidurti gyventojai.

Šildymo sezonas gali kainuoti daugiau

I. Genytės-Pikčienės teigimu, Europos dujų saugyklos šiemet užpildytos menkiau, o dujos kainuoja maždaug 2,3 karto daugiau nei prieš metus.

Atsargas papildyti trukdė užsitęsusi praėjusi žiema, aukštos kainos ir laukimas, kad geopolitinis konfliktas bus išspręstas.

Nors Lietuvos šilumos ūkyje naudojamos ne tik dujos, bet ir biokuras, tai neleidžia visiškai išvengti kainų spaudimo. Ekonomistė nurodė, kad šalta ir ilga žiema pavėlino pasirengimą naujam sezonui, o drėgna vasara šiuos darbus papildomai komplikavo. Rinkoje susiformavęs disbalansas išlaiko aukštas kainas, todėl būsimas šildymo sezonas, jos vertinimu, bus brangesnis.

Gyventojų išlaidas taip pat didins šildymo lengvatos atsisakymas. Tačiau ekonomistė priminė, kad 2022 metais šildymo kainų augimas buvo gerokai didesnis – tada šildymas pabrango 1,8 karto.

Brangesnis dyzelinas jau mažina vartojimą

Ekonomistė atkreipė dėmesį į pasaulinėje dyzelino rinkoje susidariusį disbalansą. Jam įtakos turi sutrikęs tiekimas iš Persijos įlankos, išaugusios transportavimo išlaidos ir sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai.

Europa šiam sukrėtimui itin jautri, nes dyzelinas jos degalų struktūroje užima svarbią vietą. Lietuvos regiono pažeidžiamumą dar sustiprina didelė dyzelinių automobilių dalis ir senas automobilių parkas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, realiąja išraiška mažėja mažmeninės prekybos degalais apyvarta. Tai rodo, kad gyventojai sunaudoja mažiau degalų ir prisitaiko prie kainų šuolio.

Ji pažymėjo, kad neįskaičiavus mokesčių dyzelino kainos Lietuvoje yra tarp mažesnių ir panašios į kaimyninių šalių. Vis dėlto nevienodi valstybių sprendimai mažinti mokesčius keičia konkurencines sąlygas bei skatina gyventojus degalus įsigyti užsienyje.

Lenkijoje degalams taikomas PVM sumažintas nuo 23 iki 8 proc., akcizai nuleisti iki Europos Komisijos leidžiamo minimumo, o šiame sektoriuje veikiančioms bendrovėms įvestas viršpelnių mokestis.

Ekonomistės vertinimu, plačios intervencijos į kainas brangiai kainuoja valstybės biudžetui ir iškraipo rinką. Tačiau Lietuva privalo vertinti kaimynių veiksmus, kad išvengtų nepalankaus mokestinio arbitražo. Mažėjant degalų pardavimams šalyje, reikėtų strategiškai peržiūrėti akcizų politiką ir viso sektoriaus konkurencingumą.

Kitąmet didėja naujos maisto infliacijos rizika

Šiemet maisto kainų dinamika buvo palanki – jos, palyginti su praėjusiais metais, net šiek tiek sumažėjo. Tačiau ši kryptis gali pasikeisti, jei energetikos krizė užsitęs.

Brangesnė energija didina žemės ūkio bei transportavimo kaštus. Dujų kainos tiesiogiai veikia azoto trąšų gamybą, o kitų trąšų gamybai svarbios elektros kainos.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad iki šiol maisto infliacija nebuvo fiksuojama, tačiau užsitęsusi energetikos krizė gali sukelti dar vieną infliacijos bangą žaliavų rinkose. Jos vertinimu, kainų poveikio kanalų išlieka labai daug, todėl kitąmet didėja maisto brangimo rizika.

Rinkos laukia aukštesnių palūkanų

Energetikos kainų šokas daro poveikį infliacijai ir centrinių bankų sprendimams. Ekonomistės pristatyme nurodyta, kad eurozonos infliacija priartėjo prie 3,8 proc. ir gerokai viršija siekiamą 2 proc. lygį, o finansų rinkos jau vertina tolesnio palūkanų didėjimo kitąmet galimybę.

12 mėnesių „Euribor“ rugpjūtį perkopė 3 proc. ribą, o 6 mėnesių rodiklis priartėjo prie panašaus lygio.

Nepaisant aukštesnių palūkanų, Lietuvos kreditavimas kol kas nesustoja. Paskolų portfeliai toliau auga, o neveiksnių paskolų dalis tebėra labai maža, kas, anot ekonomistės, rodo palankią gyventojų ir įmonių finansinę padėtį.

Naftos rinka ir eksporto grėsmės

I. Genytės-Pikčienės teigimu, JAV šiemet naftos eksportą padidino 30 proc., o naftos produktų eksportą – penktadaliu, nors gavybos augimas buvo tik simbolinis. Ji neatmetė, kad prieš vidurio laikotarpio rinkimus JAV gali svarstyti eksporto ribojimus.

Didesnio naftos trūkumo pasaulyje iki šiol padėjo išvengti Kinija, sumažinusi importą ir naudojusi sukauptus rezervus. Tačiau neaišku, kiek ilgai tokia padėtis gali tęstis.

Europos pramonės lūkesčiai gerėja, o tam įtakos turi ir didėjančios gynybos išlaidos. Vis dėlto plataus pramonės atsigavimo dar nematyti, o energetikai imlios Vokietijos pramonės šakos vis dar susiduria su sunkumais.

Skolos aptarnavimas gali priartėti prie 2 mlrd. eurų

Lietuvos viešųjų finansų būklė kol kas išlieka palanki, tačiau ateities perspektyvos kelia nerimą. Remdamasi Valstybės kontrolės duomenimis, I. Genytė-Pikčienė nurodė, kad valdžios sektoriaus skola per kelerius metus gali pasiekti 55 proc. BVP.

Didelį susirūpinimą kelia ir augančios skolos aptarnavimo išlaidos, nes joms skiriamos lėšos mažina galimybes finansuoti viešąsias paslaugas bei kitus valstybės poreikius.

Prognozuojama, kad 2029 metais Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos gali siekti beveik 2 mlrd. eurų. Dėl to būtų mažiau galimybių skirti pinigų pamatinėms viešojo sektoriaus funkcijoms.

Ekonomistė ragino atsargiai valdyti naujus įsipareigojimus. Gynybą ji išskyrė kaip prioritetą, tačiau kitų išlaidų didinimą siūlė planuoti apdairiai.

Lietuva išliko tarp sparčiausiai augusių ES šalių

Pirmąjį pusmetį Lietuva pateko į sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių penketuką. Pasak I. Genytės-Pikčienės, ekonomikos augimas didina biudžeto pajamas ir padeda išsaugoti šalies patrauklumą investuotojams, darbuotojams bei vietos verslui.

Tačiau išlaikyti tokį patį tempą kituose ketvirčiuose gali būti sudėtingiau. Ekonomistė pirmojo pusmečio rezultatą įvertino kaip įspūdingą.

Jos teigimu, atsiimtos pensijų kaupimo lėšos prisidėjo prie ekonomikos augimo, bet nesukėlė perteklinio vartojimo. Antrosios pensijų pakopos reformos poveikis vartojimui buvo ypač juntamas po pirmojo lėšų atsiėmimo etapo.

Lietuva, anot ekonomistės, kol kas išvengė tokio vartojimo šuolio, koks buvo užfiksuotas Estijoje.

Savaitės pradžioje ECB vyriausiasis ekonomistas pareiškė, kad palūkanų normų didinimas gali ir nebūti reikalingas, nes eurozonos ekonominį aktyvumą gali slopinti kiti veiksniai. Šie žodžiai bent laikinai paveikė finansų rinkas.

Metinė infliacija – 6,7 proc.

Pagrindiniu infliacijos veiksniu išlieka energetika – brangstantys degalai ir šildymas, tačiau šis poveikis jau persiduoda ir kitoms prekėms. I. Genytė-Pikčienė perspėjo, kad artimiausiais mėnesiais infliacija ir toliau bus aukšta.

„Artea“ bankas prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė infliacija sieks 5,3 proc.

Dar birželį buvo tikimasi, kad šiemet darbo užmokestis didės 8,2 proc., tačiau antrąjį ketvirtį metinis augimas pasiekė 10 proc.

Bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc. Kitąmet numatomas 2,3 proc. ekonomikos augimas.

Būsto kainos apsunkina pirmojo būsto pirkimą

Būsto rinka tebėra aktyvi, o rugsėjo duomenys dar nerodo lėtėjimo. I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad skirtingų institucijų būsto kainų indeksai fiksuoja dviženklį brangimą.

Jos pateiktais duomenimis, būstas kainuoja maždaug penktadaliu daugiau. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas Kauno miesto savivaldybėje rodo net maždaug ketvirtadalio kainų augimą.