Šliužai rudenį ruošiasi puolimui: šie žingsniai gali sustabdyti jų plitimą kieme

Nors rudenį dauguma svarbiausių sodo darbų jau būna atlikti, šliužams šis metas yra itin aktyvus. Vėsesnis ir lietingas oras jiems palankus, o drėgmė skatina kenkėjus judėti. Rudenį jie gali sudėti kiaušinėlius, kurie žiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos šliužų kartos pradžia. Todėl dabar verta ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis veiksmų, mažinančių jų gausą.

Kaip nurodoma extension.oregonstate.edu, specialistai pataria nelaukti, kol šliužai išplis, ir rudenį taikyti ne vieną, o kelias kontrolės priemones.

Pašalinkite šliužų slėptuves

Dieną šliužai vengia saulės bei šilumos, todėl įsikuria tamsiose ir drėgnose vietose. Jų galima aptikti po mulčiu, lentomis, vazonais, plytomis, nukritusiais lapais, tankiais augalais bei įvairiomis sodo liekanomis.

Dėl to kovą verta pradėti nuo aplinkos sutvarkymo. Nuo žemės reikėtų patraukti nenaudojamas lentas, akmenis, vazonus ir kitus ten paliktus daiktus.

Taip pat svarbu išravėti piktžoles, surinkti augalines atliekas ir neleisti kauptis didelėms nukritusių lapų krūvoms.

Vazonus patariama pakelti nuo dirvos – tam gali tikti kojelės ar plytos. Reikėtų apžiūrėti ir erdves po terasa, veranda bei kitais statiniais, nes tamsa ir drėgmė ten šliužams sudaro tinkamas sąlygas slėptis.

Laistymą perkelkite į rytą

Reikšmės turi ir pasirinktas laistymo metas. Šliužai mėgsta drėgną aplinką, o maitintis dažniausiai išlenda sutemus.

Jei yra galimybė, sodą geriau laistyti ryte. Vakare sudrėkinta žemė visą naktį išlieka drėgna, tad šliužams tampa lengviau judėti ir maitintis.

Vien laistymo laiko pakeitimas šios problemos neišspręs, tačiau kartu su kitomis priemonėmis gali sumažinti kenkėjų aktyvumą.

Rinkite rankomis ir naudokite gaudykles

Jeigu šliužų sode nėra itin daug, juos galima surinkti rankomis. Kadangi jie suaktyvėja vakare, verta su žibintuvėliu apžiūrėti lysves, augalų apačią bei drėgnesnes vietas.

Galima pasitelkti ir gaudykles: negilius indus įkasti taip, kad jų kraštai būtų beveik sulig dirvos paviršiumi.

Kitas būdas – palikti lentas, po kuriomis šliužai gali susirinkti. Ryte pakėlus lentą galima patikrinti, ar po ja nėra kenkėjų.

Tokias vietas svarbu apžiūrėti nuolat. Reguliarus rinkimas leidžia pašalinti daugiau šliužų dar iki tol, kol jie sudeda kiaušinėlius.

Saugokite lysves ir augalus

Šliužus ypač vilioja minkšti bei sultingi augalai, tačiau juos gali apsaugoti fizinės kliūtys. Viena iš priemonių – varinės juostos, kuriomis apjuosiamos pakeltos lysvės arba vazonai. Užtvara turi būti įrengta taip, kad šliužai neturėtų kito kelio pasiekti augalų.

Planuojant naujus želdinius verta įvertinti ir augalų pasirinkimą, nes kai kurių rūšių šliužai vengia labiau nei kitų. Tokiu atveju galima rinktis atsparesnius augalus.

Prie šliužų kontrolės prisideda ir natūralūs sodo plėšrūnai. Šiais kenkėjais minta varlės, kai kurie dirviniai vabalai bei kiti gyvūnai.

Todėl tokių sodo gyventojų nereikėtų naikinti be reikalo – jie gali padėti išlaikyti pusiausvyrą ir mažinti šliužų skaičių.

Jaukus naudokite tik laikydamiesi nurodymų

Jeigu šliužų labai daug, o kitos priemonės nepadeda, galima naudoti jiems skirtus jaukus. Prieš tai būtina perskaityti etiketę ir tiksliai laikytis gamintojo pateiktų instrukcijų.

Didesnis priemonės kiekis nebūtinai duos geresnį rezultatą. Jaukus reikėtų naudoti tik taip, kaip nurodyta ant pakuotės, ypač jei sode lankosi vaikai, yra augintinių ar laukinių gyvūnų.

Šliužų nereikėtų naikinti druska, nes ji gali pakenkti augalams ir dirvožemiui. Toks būdas sodo priežiūrai nėra tinkamas.

Rudenį veiksmingiausia ne viena priemonė, bet jų derinys: tvarkinga aplinka, panaikintos slėptuvės, rytinis laistymas, nuolatinis šliužų rinkimas ir apsauginės užtvaros gali pastebimai sumažinti jų populiaciją.

Veikti verta jau dabar – kol šliužai dar aktyvūs ir dar nėra palikę kiaušinėlių žiemoti dirvoje.