Butas be paskolos tampa kone nepasiekiamas: kiek metų tektų taupyti Vilniuje ir Kaune

Kylančios būsto kainos vis labiau tolina nuosavo būsto galimybę jauniems žmonėms – net ir tiems, kurie galėtų sulaukti pagalbos. Vien taupyti po kelis šimtus eurų per mėnesį, kaip anksčiau darė ankstesnės kartos, šiandien nepakanka: tam prireiktų ne vieno dešimtmečio.

Žmonėms iki 35 metų įsigyti būstą be kredito ir artimųjų paramos gali atrodyti beveik neįmanoma. tv3.lt apskaičiavo, kiek reikėtų atidėti ir kiek metų truktų sukaupti pinigus dviejų kambarių butui Vilniuje ar Kaune.

Vilniaus butui visa alga tektų atiduoti dešimtmetį

Skelbimų platformoje „Aruodas“ įvertinus pirmuosius 10 įrengtų dviejų kambarių butų Vilniuje, jų vidutinė kaina siekė 185 500 eurų.

Kas mėnesį atidedant po 200 eurų, tokią sumą pavyktų sukaupti per 77 metus, jei buto kaina per tą laiką nesikeistų. Taupant po 500 eurų per mėnesį, Vilniaus butą būtų galima įsigyti po 31 metų.

Galima skirti būstui visą gaunamą atlyginimą. 2026 metų II ketvirtį vidutinės pajamos „į rankas“ sudarė apie 1595 eurus. Taigi, kas mėnesį atidedant po 1500 eurų, 185 500 eurų vertės butui reikalingą sumą būtų galima sukaupti per 10 metų.

Tačiau tokiu atveju neliktų lėšų kasdieniams poreikiams. Vadinasi, norint Vilniuje nusipirkti butą be paskolos, dešimt metų tektų taupyti praktiškai nieko neperkant.

Kauno būstui reikėtų pajamų nuo 2170 iki 3000 eurų „į rankas“

Kaune pirmųjų 10 skelbimų vidurkis rodo, kad įrengtas dviejų kambarių butas vidutiniškai kainuoja 142 900 eurų. Atidedant po 200 eurų kas mėnesį, reikalinga suma būtų sukaupta per 56 metus, o taupant po 500 eurų – per 24 metus.

Visą vidutinį atlyginimą skiriant būstui, tokį butą būtų galima įsigyti per 8 metus. Vis dėlto nenorint taupyti ilgiau nei dešimtmetį ir kartu turint pinigų savo reikmėms, būstui reikėtų atidėti po 1500 eurų kas mėnesį.

Tokiu atveju pajamos turėtų siekti:

• daugiau nei 5000 eurų prieš mokesčius, arba bent 3000 eurų „į rankas“, tai yra dvi vidutines algas;
• arba ne mažiau kaip 3780 eurų prieš mokesčius, arba daugiau nei 2170 eurų „į rankas“, gaunant vidutinę ir minimalią algą.

Pradiniam įnašui taip pat prireiktų kelerių metų

Perkant būstą su paskola, visos kainos iš karto sukaupti nereikia, tačiau būtinas pradinis įnašas. Bankai dažniausiai prašo 15, 20 arba 25 proc. nuo būsto kainos ar vertės – priklausomai nuo to, kuri suma mažesnė.

Jeigu Vilniuje perkamas vidutiniškai 185 500 eurų kainuojantis butas, pradiniam įnašui reikėtų:

• 27 825 eurų, kai įnašas sudaro 15 proc.;
• 37 100 eurų, kai įnašas sudaro 20 proc.;
• 46 375 eurų, kai įnašas sudaro 25 proc.

Perkant vidutiniškai 142 900 eurų kainuojantį butą Kaune, reikėtų turėti:

• 21 435 eurus 15 proc. įnašui;
• 28 580 eurų 20 proc. įnašui;
• 35 725 eurus 25 proc. įnašui.

Jei vaikų neturinti dviejų asmenų šeima kas mėnesį atidėtų po 600 eurų, minimaliam pradiniam įnašui Kauno butui sukaupti prireiktų 2,9 metų, o Vilniaus butui – 3,8 metų. Šiame pavyzdyje nevertinamos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, artimųjų, gaunamos lėšos.

Atidedant mažesnes sumas, įnašo tektų laukti ilgiau, o taupant daugiau – jis būtų sukauptas greičiau.

Lietuvoje būstas brango vienu sparčiausių tempų ES

Eurostato duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį būsto kainų augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Balandį–birželį, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, būstas Lietuvoje pabrango 14,3 proc. Didesnis augimas fiksuotas tik Bulgarijoje, kur jis siekė 15,5 proc., ir Portugalijoje – 16,5 proc.

Estijoje būsto kainos per metus pakilo 5,8 proc., Latvijoje – 11,4 proc. Per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvoje jos ūgtelėjo 5 proc. – tai buvo didžiausias augimas ES. Latvijoje kainos per ketvirtį didėjo 3,9 proc., Estijoje – 3,5 proc.

Visoje ES būstas per metus vidutiniškai pabrango 4,7 proc., o per ketvirtį – 1,2 proc.

Ankstesni Eurostato duomenys rodo, kad 2010–2024 metais būsto kainos sparčiausiai kilo Vengrijoje – 209,5 proc., Lietuvoje – 135 proc. ir Portugalijoje – 124,4 proc. Nuomos kainos tuo laikotarpiu labiausiai išaugo Estijoje – 220 proc., Lietuvoje – 184 proc. ir Vengrijoje – 124 proc.

ES institucijų vertinimu, viena esminių būsto krizės Europoje priežasčių yra ribota pasiūla. Naujų būstų nepakanka, paklausa išlieka didelė, todėl kainos toliau auga.