Peršalimo žolelės gali padėti: kada jos tampa nepakankamos

Atvėsus ir prasidėjus lietingiems orams, namų vaistinėlėse dažniau atsiranda vaistažolių arbatos, augalinių ekstraktų papildai bei tinktūros. Vis dėlto vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dar ne visada teisingai supranta vaistinių augalų naudą ir jų vartojimą. Anot jos, svarbu žinoti ne tik tai, kurios žolelės gali palengvinti peršalimo simptomus, bet ir kada vien jų jau nebeužtenka.

Susirgus peršalimu dažnai prisimenamos iš tėvų ar senelių pažįstamos priemonės: čiobrelių ir liepžiedžių arbata, pušų pumpurų sirupas ar pipirmėčių garų vonelės. Vaistininkės teigimu, augaliniai preparatai pagrįstai yra svarbi namų vaistinėlės dalis, nes tinkamai pasirinkti gali prisidėti prie įvairių peršalimo simptomų lengvinimo.

Tačiau reikšmę turi ne vien augalo pavadinimas. Svarbu, kokia jo dalis naudojama, kaip pagamintas ekstraktas, kokia jo koncentracija ir kokiai paskirčiai skirtas produktas.

Dėl to augalines priemones reikėtų rinktis pagal varginantį simptomą, o ne vien pagal gerai žinomą žolelę. Vieni preparatai gali būti skirti atsikosėjimui lengvinti, kiti – sausai ir sudirgusiai gerklei, dar kiti – nemaloniam užgulusios nosies pojūčiui mažinti.

Kosulio pobūdis lemia, kokias žoleles rinktis

Kvėpavimo takams skirtuose augaliniuose preparatuose naudojami ekstraktai dėl jų biologiškai aktyvių medžiagų – eterinių aliejų, saponinų, gleivingųjų bei kitų junginių. J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina atkreipti dėmesį į konkrečią produkto paskirtį ir laikytis vartojimo rekomendacijų.

Esant drėgnam kosuliui, kai kaupiasi gleivės ir jas sunku atkosėti, gali būti pasirenkami atsikosėjimą lengvinantys preparatai su gebenių lapų ekstraktu, čiobreliais ar raktažolių šaknimis.

Jeigu kosulys yra sausas, kutenantis, o gerklė jaučiasi išsausėjusi, vaistininkė rekomenduoja priemones su vaistine svilarože, šalaviju arba islandine kerpena. Šiuose augaluose esančios gleivingosios medžiagos naudojamos sudirgusiai burnos ir ryklės gleivinei nuraminti.

Pušų pumpurai taip pat nuo seno naudojami šaltuoju metu, siekiant palengvinti kosulį bei kitus lengvus peršalimo simptomus.

Preparato forma nėra lemiamas kriterijus – minėtų augalų galima rasti arbatose, sirupuose, aliejiniuose purškaluose, gerklės pastilėse, koncentruoto ekstrakto kapsulėse ar tinktūrose. Kreipiantis į vaistininką ar gydytoją verta tiksliai pasakyti, koks kosulys vargina, nes tai padeda lengviau parinkti tinkamą priemonę.

Užgulusiai nosiai – pipirmėtės ir eukaliptai

Pipirmėčių aromatas daugeliui siejasi su peršalimo laikotarpiu. Jų eterinių aliejų ir mentolio galima aptikti įvairiose priemonėse, skirtose kvėpavimui palengvinti.

Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, mentolis veikia šalčiui jautrius receptorius, todėl sukelia vėsos ir gaivumo pojūtį. Vis dėlto nors įkvėpus mentolio gali pasirodyti, kad kvėpuoti tapo lengviau, jis tiesiogiai neveikia patinusios nosies gleivinės.

Tuo metu eukalipte esantis eukaliptolis gali padėti mažinti uždegimą ir skystinti gleives, kad pūčiant nosį jas būtų paprasčiau pašalinti. Vaistininkė taip pat nurodo, kad nemažai tyrimų sieja ramunėlių ekstraktą su galimybe lengvinti slogą ir nosies gleivinės paburkimą. Šios medžiagos naudojamos kai kuriuose nosies lašuose bei purškaluose.

Arbatos gali padėti geriau jaustis

Peršalimo metu žmonės neretai ieško augalinių priemonių, galinčių pagerinti bendrą savijautą ar padėti mažinti karščiavimą. Tam gali būti pasirenkamos arbatos su imbieru, šeivamedžiu, avietėmis, medetkomis, ramunėlėmis, liepžiedžiais ir ežiuole.

Šios vaistažolės pasižymi priešuždegiminėmis ir analgetinėmis savybėmis, taip pat gali skatinti prakaitavimą, su kuriuo iš organizmo pasišalina ir toksinai.

Vaistininkės teigimu, peršalus patariama gerti daugiau šiltų žolelių arbatų, nes jos gali padėti suskystinti gleives. Dėl to gali lengvėti atsikosėjimas ir nosies pūtimas. Be to, geriamos arbatos papildo organizmą skysčiais, o tai gali padėti jam veiksmingiau kovoti su virusais.

Natūralu nereiškia, kad tinka visiems

J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad vien nuo vaikystės pažįstamas augalas nebūtinai yra saugus kiekvienu atveju. Vaistažolės, kaip ir vaistai ar maisto papildai, turi veikliųjų medžiagų, todėl būtina įvertinti jų paskirtį, vartojamą kiekį, žmogaus sveikatos būklę bei kitus vartojamus preparatus.

Atsargiau augalines priemones turėtų vartoti žmonės, geriantieji antidepresantus, raminamuosius, kraujo spaudimą ar krešumą veikiančius vaistus, imunosupresantus, diabeto kontrolei skirtus preparatus, vaistus skydliaukės bei kitoms lėtinėms ligoms valdyti. Prieš pradedant vartoti vaistažolių preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir įvertinti jų suderinamumą su jau vartojamais vaistais.

Vaistininkė primena, kad žolelės gali būti tik pagalbinė priemonė šalia gydytojo ar vaistininko rekomenduoto gydymo. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kosulys stiprėja, temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių, vargina kūno skausmai, pakinta nosies išskyrų spalva, kosint atsiranda gleivių arba pradeda skaudėti kaktą ir skruostus.