Numuštas dronas pažadino tūkstančius: psichologas paaiškino, kaip nepasiduoti panikai

Antradienio naktį Kauno ir Vilniaus apylinkių gyventojus iš miego prikėlė netikėtai telefonuose pasigirdę perspėjimo signalai. Pranešimuose skelbta apie pastebėtą droną, tačiau vėliau pavojus buvo atšauktas – NATO naikintuvams pavyko jį sunaikinti.

Nors dalis žmonių po tokios nakties vėl užmigo, rytą daugelį lydėjo sunki nuotaika ir nesaugumo jausmas. Tokie įvykiai skatina galvoti apie tai, kokių scenarijų galima tikėtis ateityje.

Drono paieška rugsėjo 15 dieną (nuotr. Paulius Peleckis/BNS, Skirmantas Lisauskas/BNS, stop kadras, BNS)

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad dronas buvo numuštas prie Pratkūnų kaimo Kaišiadorių rajone. Vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, jog jis į Lietuvos teritoriją įskrido iš Baltarusijos.

Tai nėra pirmasis į Lietuvą įskridęs dronas. Vis dėlto kiekvienas toks perspėjimas žmonėms kelia nerimą ir nesaugumo pojūtį. Anksčiau kalbintas psichologas, psichoterapeutas ir portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas aiškino, kodėl tokiose aplinkybėse stiprėja baimė bei kaip sau padėti nusiraminti.

Didžiausią nerimą kelia informacijos stoka

Psichologo teigimu, kai situacija neaiški ir trūksta patikimų duomenų, žmonės ima aktyviai kurti galimus paaiškinimus. Tačiau šios interpretacijos neretai būna klaidingos ir gali paskatinti įtampą, nerimą ar net paniką.

E. Šidlauskas pabrėžė, kad kuo daugiau pateikiama aiškios, skaidrios, konstruktyvios ir faktais paremtos informacijos, tuo mažiau lieka erdvės nepagrįstiems gąsdinantiems scenarijams.

Anot jo, pajutus nerimą pirmiausia svarbu prisiminti, kad mintys nėra faktai. Žmogus turėtų kritiškai įvertinti savo įsivaizdavimą, nes mintys dažnai tėra bandymas paaiškinti aplinką, o toks paaiškinimas gali būti netikslus.

Psichologas siūlo savęs paklausti, ar iš tiesų esama įrodymų, kurie patvirtintų patį blogiausią scenarijų. Jo vertinimu, jei vyktų puolimas, jis nesibaigtų vienu dronu – sieną kirstų daugiau dronų, galėtų pasirodyti tankai ar kita karinė technika. Kadangi to nėra, toks įvykis labiau primena atsitiktinį incidentą.

Kaip susigrąžinti ramybę?

E. Šidlausko teigimu, baimes svarbu tikrinti logiškai ir nepasiduoti pirmajam įspūdžiui. Jei žmogui nepavyksta nusiraminti, jo vidinė būsena gali būti tarsi užstrigusi, todėl gali prireikti psichologo pagalbos.

Dėmesį nuo gąsdinančių minčių gali padėti nukreipti ir paprasti kasdieniai veiksmai:

• sutelkti dėmesį į kūno pojūčius;
• išgerti kavos ar arbatos;
• nueiti po šaltu dušu ar kitu būdu pakeisti dėmesio kryptį.

Psichologas ragina mintis apie galimus pavojus keisti dėmesiu realiems pojūčiams ir įprastiems dienos darbams.

Jis taip pat pataria neįsitraukti į nesibaigiantį naujienų sekimą. Nuolat laukiant patvirtinimo, kad grėsmės nebėra, įtampoje galima praleisti visą parą ar net kelias dienas. Todėl svarbu riboti informacijos vartojimą, daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams, savo kasdienybei ir stengtis įprastai funkcionuoti.

Nors incidentas Varėnos rajone sukėlė daug diskusijų, E. Šidlauskas ragina situaciją vertinti racionaliai ir išlikti ramiems. Pavieniai neaiškios kilmės atvejai savaime dar nereiškia realios grėsmės, o pernelyg stiprus pasinėrimas į baimę gali pakenkti labiau nei pats incidentas.