Nausėda perspėja dėl Rusijos planų: rimtų derybų iki 2027-ųjų pavasario nesitiki

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ pareiškė manantis, kad Rusija taikos derybas gali vilkinti iki 2027 m. pavasario. Pasak jo, žiemą Maskva ir toliau intensyviai bombarduos Ukrainą.

Kaip rašo „The Telegraph“, prezidentas taip pat pažymėjo, jog hibridinis karas Europoje nesibaigs tol, kol Maskva dronais ir raketomis spaus Kyjivą bei atidėlios esminius pokalbius iki kitų metų.

G. Nausėdos vertinimu, Rusijos vadovybė šiuo metu nemato poreikio pradėti derybų bent iki 2027 m. pavasario. Interviu paskelbė „WELT“, priklausantis tam pačiam „Axel Springer Global Reporters Network“ tinklui kaip ir „The Telegraph“.

Prezidento žodžiai kelia abejonių dėl nesenų JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerių pastangų iš naujo įtraukti abi karo šalis į taikos procesą.

Du esminiai ilgalaikės taikos klausimai

Buvo aptartos dvi sritys, kurias G. Nausėda įvardijo kaip ilgalaikės taikos pagrindą: saugumo garantijos Ukrainai ir platesnė Europos saugumo architektūra. Daugiau detalių J. Kushneris nepateikė.

Jo teigimu, siekiama įvertinti visų šalių saugumo nuogąstavimus ir susitarti taip, kad ateityje būtų mažesnė naujų konfliktų grėsmė. Briuselis oficialiai ketvirtadienį vykusių pokalbių kol kas nekomentavo.

J. Kushneris taip pat pranešė apie kitą savaitę Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, planuojamas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovų derybas. Tai būtų pirmasis toks susitikimas per kelis mėnesius.

Ketvirtadienį Europos diplomatines pastangas kritikavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Jos teigimu, Europa gali tapti nereikšminga derybose, jei nesustabdys tarpusavyje konkuruojančių iniciatyvų ir nesusitars dėl vieno įgalioto atstovo.

G. Meloni pabrėžė nesiekianti vietos prie derybų stalo nei sau, nei Italijai, tačiau Roma nepritars įsipareigojimams, dėl kurių deramasi neturint ES mandato. Ji paragino paskirti blokui atstovaujantį asmenį.

Rusijos sąžiningumu prezidentas netiki

Lietuvos vadovas atmetė galimybę, kad Rusija taikos procese dalyvautų sąžiningai. Jis teigė nepasitikintis rusais, nes šie, jo vertinimu, tik vaizduotų derybas.

Anot G. Nausėdos, Maskva pateiktų reikalavimus, kuriuos Ukraina iš karto laikytų nepriimtinais, taip sąmoningai sudarydama sąlygas vadinamosioms deryboms žlugti.

Prezidentas tvirtino esantis įsitikinęs, kad Ukraina išgyvens šią žiemą. Vis dėlto, jo manymu, realių galimybių rimtesnėms deryboms atsirastų tik 2027 m., o iki tol jų tikėtis nereikėtų.

G. Nausėda prognozavo, kad žiemą Rusija toliau didins spaudimą Ukrainai, rengdama oro atakas prieš šalies miestus.

Karo metu Rusijos dronai ir raketos taikosi į Kyjivo energetikos infrastruktūrą. Taip okupantai siekia palaužti šalį per nepakeliamą šaltį.

Prezidentas pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą Ukrainai, ypač aprūpinant ją oro gynybos priemonėmis, ir kartu padėti atkurti energetikos infrastruktūrą.

Kremliui gyventojų gerovė esą nėra svarbi

G. Nausėda prognozavo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas karą tęs tol, kol turės pakankamai išteklių. Nors ekonominė situacija Rusijoje blogėja, prezidento vertinimu, Kremliui mažai rūpi šalies gyventojų gyvenimo lygis.

Lietuvos vadovas kritiškai įvertino JAV vaidmenį padedant Rusijai po to, kai D. Trumpas, siekdamas mažinti degalų išlaidas prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus, atšaukė sankcijas ir įsigijo dyzelino iš Maskvos, taip parodydamas palankumą V. Putinui.

Pasak G. Nausėdos, kai kuriuos sprendimus galima sieti su artėjančiais vidurio kadencijos rinkimais, įskaitant susitarimą dėl dyzelino ir JAV sprendimą importuoti trąšas iš Baltarusijos.

Prezidentas pridūrė, kad svarbiausio sąjungininko veiksmai kartais yra sunkiai nuspėjami, todėl belieka stebėti tolesnę situacijos eigą.