Vėžys gali progresuoti be skausmo: simptomai, kurių vyrams negalima ignoruoti

Lapkritis skirtas vyrų sveikatai ir prostatos vėžio prevencijai, todėl šiuo metu ypač svarbu atkreipti dėmesį į vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių pojūčių, o pasireiškę simptomai kartais jau signalizuoja apie pažengusią ligą.

Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas atkreipia dėmesį, į kokius požymius būtina reaguoti, kuriems vyrams verta pradėti tikrintis anksčiau ir kodėl prevenciniai tyrimai svarbūs net tuomet, kai savijauta gera.

Prostatos vėžys išsivysto prostatos ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai daugintis. R. Sausdravo teigimu, tai dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus šalyje diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų šios ligos atvejų, o maždaug 500 vyrų nuo jos miršta.

Gydytojas pabrėžia, kad, priešingai nei kai kurių kitų organų vėžys, prostatos vėžys gali daugelį metų vystytis prostatoje be jokių simptomų. Dažniausiai negalavimai atsiranda tuomet, kai navikas jau būna pakankamai didelis ir ima trikdyti šlapinimąsi.

Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju reikėtų susilpnėjus šlapimo srovei, pradėjus dažniau šlapintis, ypač naktimis, ar jaučiant, kad pasišlapinta ne iki galo. Dėmesio reikalauja ir šlapimo susilaikymas, nesugebėjimas jo sulaikyti bei kraujas šlapime. Apie išplitusią ligą kartais gali įspėti ir be aiškios priežasties atsiradęs skausmas juosmens ar dubens srityje. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia prostatos vėžį, jų ignoruoti nereikėtų.

Gera savijauta dar nepatvirtina, kad ligos nėra

Kadangi ši liga ilgą laiką gali nepasireikšti, svarbią vietą užima profilaktiniai tyrimai. Vienas pirmųjų yra iš kraujo atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimas. Jis gali padėti aptikti ligą ankstyvoje stadijoje, kai gydymo galimybių yra daugiau.

Vien padidėjęs PSA rodiklis nereiškia, kad vyras serga vėžiu, tačiau tai gali būti priežastis atlikti išsamesnius tyrimus. Tokiais atvejais pacientas gali būti nukreipiamas urologo konsultacijai, jam atliekami papildomi tyrimai, o įtarus vėžį – prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir biopsija.

R. Sausdravas pažymi, kad vis dar paplitęs įsitikinimas, jog žmogus yra sveikas, jei nieko neskauda. Vis dėlto profilaktikos esmė – aptikti ligą tada, kai vyras dar nejaučia jokių simptomų. Kai kuriuos nuo patikros atbaido ir baimė dėl skausmingų procedūrų, nors pirmasis žingsnis yra paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas.

Susirgus tėvui ar broliui, rizika smarkiai auga

Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Lietuvoje PSA tyrimas nemokamai atliekamas 50–69 metų vyrams. Vyrams, kurių tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, programoje galima dalyvauti jau nuo 45 metų.

Dažniausiai prostatos vėžys nustatomas vyresniems nei 50 metų vyrams, o apie trys ketvirtadaliai pacientų yra vyresni nei 65 metų. Tačiau svarbus ne tik amžius – reikšmės turi genetika ir šeimos ligų istorija.

Šeimos gydytojas nurodo, kad tėvui ar broliui sirgus prostatos vėžiu, tikimybė susirgti pačiam vyrui beveik padvigubėja. Jei šia liga sirgo du ar daugiau artimų giminaičių, rizika išauga daugiau nei penkis kartus.

Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, profilaktiniai tyrimai paprastai nėra reikalingi. Vis dėlto dėl ankstesnio ištyrimo verta pasitarti su gydytoju, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba jei artimos giminaitės jauname amžiuje sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tai gali būti susiję su BRCA geno mutacija.

Tyrimų poreikis gali išlikti ir sulaukus amžiaus, kuris nebeįtrauktas į prevencinę programą. Jei ankstesni PSA rezultatai buvo ribiniai arba rodiklis didėjo, jo stebėjimą gali būti tikslinga tęsti.

Įtakos gali turėti ir gyvenimo būdas: yra duomenų, kad nutukimas gali būti susijęs su agresyvesne prostatos vėžio forma. Tačiau net sveikai gyvenantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo šios ligos, todėl gera savijauta ir sveiki įpročiai neturėtų tapti argumentu atsisakyti profilaktinės patikros.

Anksti diagnozavus prostatos vėžį, galima parinkti tinkamiausią gydymo taktiką – nuo aktyvaus stebėjimo iki radioterapijos, hormonų terapijos ar operacijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė ją sėkmingai kontroliuoti arba gydyti. Ankstyvos stadijos prostatos vėžio atveju penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.