Gripas jau įsisuko į namus: ką daryti, kad nesusirgtų visa šeima

Vienam šeimos nariui prasidėjus sausam kosuliui, o netrukus pakilus temperatūrai, panašūs požymiai dažnai atsiranda ir kitiems namiškiams. Gripo atvejui pasiekus šeimą, kyla klausimas, ar dar įmanoma apsaugoti nesergančiuosius ir kokių veiksmų imtis nedelsiant, kad virusas neišplistų tarp visų namuose gyvenančių žmonių.

Su tokia situacija savo šeimoje susidūrė ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Pirmiausia susirgo jos vyras, o po kelių dienų gripo simptomai išryškėjo vyresniajai dukrai.

Tyrimu buvo nustatytas A tipo gripo virusas. Tą pačią dieną dukra pradėjo vartoti gydytojos paskirtą oseltamivirą, o jau kitą dieną jautėsi gerai, tačiau gydymas buvo tęsiamas visas numatytas penkias dienas. Vėliau sausas kosulys prasidėjo ir vienerių metų mažylei, todėl vaistininkė nedelsdama kreipėsi į pediatrę. Ji pati ir šeimos sūnus tuomet nesusirgo.

Virusas gali plisti dar nepasireiškus ligai

Anot K. Šnirpūnienės, gripo perdavimą šeimoje sustabdyti sudėtinga. Virusas plinta oro lašeliniu būdu žmogui kosint, čiaudint ar kalbant, o po užsikrėtimo simptomai gali išryškėti tik per 1–3 paras. Dėl to užsikrėtęs žmogus kurį laiką gali nežinoti, kad jau platina virusą.

Vaistininkė pažymi, kad nuolat dėvėti kaukę namuose būtų sunku, todėl svarbiausios tampa įprastos higienos priemonės: rankas reikia plauti dažnai, naudoti atskirus rankšluosčius, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei reguliariai vėdinti patalpas. Šie įpročiai virusinių ligų sezonu turėtų būti nuolatiniai, o ne pradedami taikyti tik šeimoje kam nors susirgus.

Didesnio saugumo reikia pažeidžiamiems žmonėms

Ypač atsargiai reikėtų elgtis tuomet, kai namuose gyvena vyresnio amžiaus, gulintis arba keliomis lėtinėmis ligomis sergantis asmuo. Jei yra galimybė, sergančiojo priežiūrą tokioje situacijoje geriau patikėti kitam sveikam šeimos nariui.

Sveikam žmogui rekomenduojama miegoti kitame kambaryje, patalpas vėdinti kelis kartus per dieną, naudoti atskirus indus ir kasdien dezinfekcinėmis priemonėmis valyti paviršius. Sergantysis, prieš eidamas į sveikojo kambarį, turėtų nusiplauti rankas ir dėvėti respiratorių.

Geresnė savijauta nereiškia, kad žmogus iškart nebeplatina viruso. Sergant gripu užkrečiamumas gali išlikti maždaug septynias dienas nuo ligos pradžios.

Pirmosios dvi paros gali būti lemiamos

Susirgus svarbu ne tik atpažinti gripą, bet ir veikti laiku. K. Šnirpūnienė pabrėžia, kad pakilus temperatūrai ir įtarus gripą verta atlikti testą. Gripo gydymui skiriamas oseltamiviras veiksmingiausias tuomet, kai vartoti pradedamas per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.

Jos šeimoje vyras išvengė komplikacijų, o ligos simptomai nebuvo itin stiprūs. Tačiau vaistininkė teigia vaistinėje matanti ir sudėtingesnių atvejų, kai suserga visa šeima, o gripą lydi aukšta temperatūra, stiprūs galvos ir raumenų skausmai, viduriavimas arba vėmimas.

Praėjusio sezono duomenys rodo, kad gripas nėra paprastas peršalimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 2025–2026 m. gripo sezoną Lietuvoje užregistruoti 86 mirties nuo gripo atvejai. Tai didžiausias skaičius per visą daugiametę stebėseną. Maždaug keturi penktadaliai registruotų mirusiųjų nebuvo pasiskiepiję sezonine gripo vakcina.

Rizika nesibaigia išnykus simptomams

Gripas pavojingas ne tik dėl ūmios ligos eigos. Pasak K. Šnirpūnienės, virusas gali susilpninti organizmą ir sudaryti palankias sąlygas bakterinėms infekcijoms, įskaitant bakterinį plaučių uždegimą bei kitas bakterines kvėpavimo takų ligas. Galimos ir tokios komplikacijos kaip širdies raumens ar smegenų uždegimas bei sepsis.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad komplikacijos gali prasidėti ne sunkiausiu ligos metu. Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas gali išsivystyti jau išnykus gripo simptomams. Todėl būklę svarbu stebėti visos ligos metu ir dar kelias savaites pasveikus, o savijautai blogėjant kreiptis į gydytoją.

Itin atidžiai reikia stebėti gripu sergančius mažus vaikus. Karščiuojant, stipriai prakaituojant ir geriant per mažai skysčių, jiems gali išsivystyti dehidratacija.

Taip pat nereikėtų skubėti sugrįžti prie įprasto ritmo. Visiškam pasveikimui gali prireikti 7–10 dienų, o komplikacijų tikimybė didėja, jei žmogus nesilaiko lovos režimo ir į darbą grįžta dar nepasveikęs.

Skiepai gali būti prasmingi ir po kontakto

Šį sezoną daugiau klausimų kilo ir todėl, kad pirmieji gripo atvejai buvo fiksuoti jau spalio pradžioje, kai vaistinių dar nebuvo pasiekusios pirmosios vakcinos nuo gripo. Be to, imuninei sistemai po skiepo pasirengti reikia mažiausiai dviejų savaičių.

Tačiau vien kontaktas su sergančiu žmogumi nereiškia, kad užsikrėtimas neišvengiamas. Jeigu simptomai neatsirado, skiepytis nuo gripo vis dar verta.

K. Šnirpūnienė pabrėžia, kad veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Nors vakcina nuo susirgimo neapsaugo visiškai, ji gali palengvinti ligos eigą ir sumažinti sunkių pasekmių riziką. Skiepai ypač svarbūs žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, astma ar kitomis plaučių ligomis, vartojantiems imunosupresantus, po chemoterapinio vėžio gydymo bei mažiems vaikams.