Įtampa prie Kaliningrado: ekspertai įvardijo, kas iš tiesų gresia Lietuvai

Lenkijoje pranešama apie galimai užkardytą provokaciją prie Kaliningrado sienos, o pasienyje dirba sustiprintos pajėgos. Lietuvoje taip pat kalbama apie galimų diversijų riziką. Ekspertai vertina, kokias grėsmes regionui gali kelti Kaliningrado sritis ir kaip joms ruošiamasi.

Laurynas Kasčiūnas priminė, kad visą vasarą buvo aptariama galimos „netikros vėliavos“ operacijos tikimybė. Pasak jo, tai galėtų būti rimtesnio pobūdžio veiksmas prieš NATO valstybes. Žvalgybos tarnybos, įskaitant Lietuvos žvalgybą, esą turi signalų, kad toks veikimas gali būti rengiamas.

Anot L. Kasčiūno, nėra žinoma nei konkreti data, nei galimas taikinys ar strateginis objektas. Vis dėlto matoma ne vien intencija, bet ir tam tikras pasirengimas, todėl būtina imtis atsakomųjų priemonių. Jis pažymėjo, kad toks sprendimas jau priimtas, o didžiausia tikimybė siejama su pavieniais incidentais.

Tokie veiksmai, pasak jo, galėtų būti vadinami diversijomis, sabotažo aktais ar galimu įsiveržimu. Jų tikslas nebūtų okupacija, bet chaoso sukėlimas.

L. Kasčiūnas aiškino, kad tokio pobūdžio veikimas dar nesiektų NATO sutarties 5 straipsnio ribos, kol nebūtų panaudota sunkioji technika, įžengę pėstininkai ar prasidėjusi masinė agresija. Tokiais atvejais pirmiausia veiktų pačios valstybės: karinės pajėgos, vidaus reikalų sistema, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba, atsakinga už kritinės infrastruktūros bei strateginių objektų apsaugą.

Jo teigimu, šiuo metu palaikoma didesnė parengtis, nors jos pakankamumą iš esmės būtų galima įvertinti tik tuomet, jei atgrasyti nepavyktų.

Kaliningradas – jautrus placdarmas NATO teritorijos viduryje

Tomas Martinaitis pabrėžė, kad Rusija neturi vienos aiškios strategijos, kaip tikrinti NATO valstybių vienybę. Jo vertinimu, galimos įvairios provokacijos, tarp jų ir jau aptartas „netikros vėliavos“ scenarijus.

Jis nurodė, kad turima žvalgybinė informacija buvo siejama su Rusijos siekiu diskredituoti paramą Ukrainai ir paskatinti Europos valstybes nutraukti dronų panaudojimą prieš gilius taikinius bei naftos perdirbimo objektus Rusijoje.

Pasak T. Martinaičio, Kaliningrado sritis Rusijai yra savotiška sala ir placdarmas NATO teritorijos viduryje, šalia itin jautraus Suvalkų koridoriaus. Šioje vietoje Rusija galėtų ne tik kelti grėsmę, bet ir tikrinti, kaip veikia saugumo bei vidaus reikalų tarnybos, taip pat NATO partnerių tarpusavio bendradarbiavimas.

Kodėl Lenkija siunčia specialiąsias pajėgas

L. Kasčiūno vertinimu, šiuo metu Rusija iš Kaliningrado pusės nėra pajėgi vykdyti konvencinės karinės operacijos. Dalis pajėgų iš Karaliaučiaus buvo perkelta į Ukrainą, patirta daug nuostolių, sunaikinta technika ir prarasta personalo. Todėl dabar Kaliningrade Rusija iš esmės galėtų vykdyti daugiau gynybines funkcijas.

Tačiau galimybės rengti diversijas ir provokacijas išlieka. Tokie veiksmai būtų taškiniai, staigūs ir reikalautų greito bei lankstaus atsako. Būtent todėl, L. Kasčiūno manymu, Lenkijos sprendimas pasienyje pasitelkti elitinius specialiųjų pajėgų dalinius yra adekvatus.

Jis akcentavo, kad svarbiausia čia ne karių skaičius, o jų pasirengimas, techninės galimybės, profilis, kovinė galia ir gebėjimas greitai reaguoti į panašias situacijas.

T. Martinaitis neatmetė ir vidaus politinio veiksnio Lenkijoje. Jo teigimu, šalyje gali būti juntama politinė įtampa bei pozicijos ir opozicijos kova, o bendras priešas politinės krizės laikotarpiu gali labiau vienyti visuomenę.

Duomenų apie okupacinį scenarijų nėra

L. Kasčiūnas, ramindamas visuomenę, pabrėžė, kad didelio masto ar okupacinėms operacijoms būtinas ilgalaikis ir aiškiai matomas pajėgų telkimas. Tam reikalingi ne tik kariai, bet ir visa logistinė grandinė – kraujo plazmos rezervai, karo ligoninės bei kiti pasirengimo elementai.

Jis priminė, kad 2022 metų sausį į Rusijos ir Baltarusijos teritorijas prie Ukrainos atvežus kraujo plazmą, jau buvo aišku, kad Rusija ruošiasi plataus masto veiksmams. Tokiu atveju liko tik laiko klausimas, kada tai prasidės.

Anot L. Kasčiūno, Vakarų ir Lietuvos žvalgyba gali atskirti paprastą jėgos demonstravimą, provokacijas ar bauginimą nuo realaus pasirengimo karinei operacijai. Šiuo metu nėra jokių duomenų apie okupacinį scenarijų prieš Lietuvą nei iš Baltarusijos teritorijos, nei iš Karaliaučiaus, Kaliningrado srities.

T. Martinaitis taip pat pažymėjo, kad Baltijos valstybėms netrūksta iššūkių, todėl pirmiausia būtina rasti bendrą kalbą tarpusavyje dėl sienos apsaugos sistemos. Jo teigimu, bendrų rezultatų kartais trukdo pasiekti skirtingos politinės pažiūros, nors papildomas galimybes būtina išnaudoti.