Klausos sutrikimai gali perspėti anksčiau: Alzheimerio ženklas pasirodo net likus 15 metų

Naujas tyrimas rodo, kad tam tikri organizmo pokyčiai gali pasireikšti gerokai iki akivaizdžių atminties problemų, susijusių su demencija.

Žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ publikuotas tyrimas atskleidė, jog žmonės, kuriems ankstyvoji Alzheimerio liga diagnozuojama iki 65 metų, su įvairiais sveikatos sutrikimais gali susidurti dar maždaug 15 metų prieš diagnozę, skelbia mirror.co.uk.

Vienas ankstyviausių signalų – klausos problemos

Oulu universiteto ir Rytų Suomijos universiteto mokslininkai nustatė, kad tarp ankstyvųjų galimų požymių gali būti otorinolaringologiniai sutrikimai, įskaitant spengimą ausyse bei dėl nervų pažeidimo atsirandantį klausos susilpnėjimą.

Likusiems 6–10 metų iki Alzheimerio ligos diagnozės šių nusiskundimų žmonės turėjo daugiau nei du kartus dažniau, nors pastebimų atminties ar mąstymo sutrikimų tuo metu dar nebūdavo.

Vienas galimų paaiškinimų – ankstyvi pokyčiai smegenyse gali paveikti tas sritis, kurios apdoroja garsą. Kita vertus, smegenims gali prireikti daugiau pastangų suprasti garsus, todėl mažiau jų išteklių lieka kitoms pažinimo funkcijoms.

Apie tyrimo išvadas vaizdo įraše „10 Dementia Warning Signs You’re Missing“ savo „YouTube“ kanale pasakojo JAV sveikatos tyrėjas Nealas K. Shahas.

Jis nurodė, kad iš 23 vertintų sveikatos problemų kategorijų, likus 6–10 metų iki diagnozės, išsiskyrė tik otorinolaringologinės ligos – ausų, nosies ir gerklės sutrikimai. Dažniausiai fiksuotas spengimas ausyse ir abipusis sensorineuralinis klausos praradimas, kai klausa susilpnėja dėl nervų sistemos sutrikimų abiejose ausyse.

Pasak N. K. Shaho, žmonės, kuriems vėliau nustatyta Alzheimerio liga, tokius negalavimus patyrė kur kas dažniau nei kontrolinės grupės dalyviai.

Likusiems 6–10 metų iki diagnozės, būsimi Alzheimerio liga sergantys pacientai tokių klausos sutrikimų turėjo daugiau nei dvigubai dažniau: jie nustatyti 4,7 proc. būsimų pacientų ir 2,1 proc. kontrolinės grupės žmonių. Per penkerius metus iki diagnozės rodikliai padidėjo iki atitinkamai 5,2 proc. ir 2,9 proc.

Du galimi ryšio su Alzheimerio liga paaiškinimai

Mokslininkai pateikė dvi galimas priežastis, kodėl klausos problemos gali būti susijusios su Alzheimerio liga. Pirmoji siejama su kognityviniu rezervu – smegenų galimybe atlikti kasdienes užduotis.

N. K. Shahas tai palygino su ribotą energijos kiekį turinčia baterija: kai žmogui sunku išgirsti aiškius garsus, pavyzdžiui, triukšmingame restorane ar susitikime, smegenys turi daug intensyviau dirbti vien tam, kad suprastų kalbą. Tai panašu į radijo laidos klausymąsi per stiprius trukdžius, todėl mažiau energijos lieka mąstymui ir atminčiai.

Antrasis aiškinimas susijęs su pačios ligos raida. Tyrėjo teigimu, ankstyvoje Alzheimerio ligos stadijoje susidarančios apnašos bei baltymų sankaupos gali paveikti klausos žievę – už garsų apdorojimą atsakingą smegenų dalį – dar prieš išryškėjant atminties sutrikimams.

Dėl to nuolatinis spengimas ausyse ar sunkumai sekti pokalbį kartais gali reikšti ne vien ausų problemą. Tai gali būti subtilus ženklas, kad smegenų garsų apdorojimo sistema pradeda veikti prasčiau.