Rusijos eskalacija artėja prie kritinės ribos: ekspertas įvardijo, kas gali nutikti Lietuvai
Rusijos branduoliniai grasinimai Lietuvai, ekspertų vertinimu, yra dar viena Maskvos šantažo forma. Tačiau kartu pabrėžiama, kad Rusija vis aktyviau kelia įtampą ir stebi, kiek toli gali žengti nesulaukdama NATO atsako.
Apie Lietuvos saugumo situaciją tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.
Branduoliniai grasinimai – ne naujiena
Rusijos pareigūnai ne kartą branduoliniu ginklu grasino Lietuvai, NATO ir kitoms valstybėms. Maskva įspėja, kad Lietuvai savo teritorijoje leidus sąjungininkams dislokuoti branduolinį ginklą, gali sulaukti atsako.
A. Navio teigimu, tokia Rusijos laikysena nėra nauja, nes šantažas yra įprasta Maskvos taktika. Jis siūlė atskirti karinį vertinimą nuo strateginės komunikacijos naratyvo ir pažymėjo, kad teoriškai smogdama Lietuvai Rusija iš esmės smogtų pati sau.
Pasak atsargos karininko, šalia Lietuvos yra Kaliningradas, Baltarusija ir pati Rusija, todėl branduolinio ginklo panaudojimas turėtų pasekmių ne vien Lietuvai. Jo teigimu, tai reikėtų vertinti per senąją branduolinio atgrasymo doktriną.
A. Navys aiškino, kad branduolinės valstybės siekia atgrasyti šalia esančius oponentus nuo ginkluotės, pajėgų ar branduolinio ginklo dislokavimo. Rusijos retorika, jo vertinimu, yra reakcija į svarstymus, kad Lietuva galėtų pakeisti Konstituciją ir priimti Aljanso branduolinį ginklą.
Jis pabrėžė kalbantis būtent apie NATO branduolinį ginklą. Rusija tokia galimybe nėra patenkinta ir grasina atsaku, tačiau, anot A. Navio, tai nėra išskirtinis ar netikėtas signalas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo sakoma, jog Lietuva galėtų tapti taikiniu, o ne kad prieš ją neabejotinai būtų panaudotas branduolinis ginklas.
Pasak jo, Rusija tokią retoriką privalo pasirinkti kaip reakciją. Analogiškai NATO turėtų reaguoti, jei Maskva paskelbtų apie branduolinio potencialo didinimą Kaliningrade.
A. Navys pabrėžė, kad branduolinio ginklo panaudojimo padariniai paliestų Baltarusiją, Rusiją, Latviją, Suomiją ir kitas aplinkines šalis. Jo teigimu, ši žinutė iš Maskvos iš esmės reiškia raginimą to nedaryti.
Hibridinis karas, pasak eksperto, jau vyksta
Vertindamas Rusijos grasinimus NATO valstybėms, sabotažo atvejus ir kibernetines atakas, A. Navys teigė, kad terminas „hibridinės atakos“ kartais leidžia sudaryti įspūdį, jog tai dar nėra karas. Vis dėlto jo vertinimu, hibridiniai veiksmai yra karas, vykdomas kitomis ir netiesioginėmis priemonėmis.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos gatvėmis dar nevažiuoja tankai, šalies teritorijoje nekrenta Rusijos artilerijos sviediniai, bombų nemėto naikintuvai ir nesprogsta dronai. Tačiau, pasak A. Navio, vyksta visa kita, kas priskiriama nekonvenciniam karui, o Rusija toliau didina įtampą.
Ekspertas išskyrė keturis Rusijos eskalacijos etapus. Pirmajame etape Maskva neigia savo veiksmus, kaip buvo Krymo okupacijos metu. Jei nesulaukiama atsako, pereinama prie antrojo etapo, kuriame pripažįstama, kad veiksmai atlikti, tačiau teisinamasi būtinybe gintis esą dėl NATO keliamos grėsmės.
Trečiasis etapas, anot jo, yra demonstratyvus veikimas be baimės dėl padarinių – pozicija „padarėme, ir ką?“. A. Navys kaip pavyzdžius minėjo Rusijos raketos kritimą Lenkijoje, incidentą Leipcigo oro uoste ir bandymus Baltijos jūroje nutraukti kabelius. Ketvirtajame etape jau kristų raketos ir važiuotų tankai.
Jo vertinimu, dabar situacija yra arti trečiojo etapo arba jau jame. Rusijos režimas, pasak A. Navio, svarsto, kiek dar gali eiti toliau. Jis teigė, kad Maskva ne tiek tikrina, ką darys Aljansas, kiek stebi, ar NATO ir toliau nieko nedarys.
Artimiausiu metu galimi keli scenarijai
A. Navys sakė nemėgstantis prognozuoti, tačiau spėjo, kad eskalacija didės, nes Rusijai leidžiama taip elgtis. Jo teigimu, problema yra ir tai, kad neįvardijama, jog Rusija kariauja prieš Lietuvą, įskaitant informacinį karą, nes vis dar teigiama gyvenant taikoje.
Anot jo, tai trukdo parengti reikalingas priemones. A. Navys pabrėžė, kad eskalacija neišvengiama tiek dėl Lietuvos pozicijos, tiek dėl platesnės Vakarų reakcijos į Rusijos grėsmę. Jo vertinimu, vakariečiai dažniausiai tik konstatuoja, kad Rusija elgiasi blogai, tačiau tai suvokiama kaip tolima problema.
Ekspertas nurodė tris galimus artimiausio laikotarpio scenarijus. Pirmasis – tiesioginis sabotažas, kuris, jo manymu, greičiausiai vėl galėtų įvykti Baltijos jūroje, siekiant patikrinti, ar ji iš tiesų ginama.
Dar labiau tikėtinu jis pavadino netikros vėliavos operacijos variantą. A. Navys svarstė, kad Rusija galėtų pati pasiųsti dronus ir skelbti, esą tai ukrainiečių dronai iš Lietuvos. Juos numušinėjant galėtų būti pataikyta į Lietuvos karinį vienetą ar prekybos centrą. Vis dėlto jis pabrėžė nesakantis, kad būtent taip ir bus, bei pažymėjo, kad tai reikštų labai didelę eskalaciją.
Tokiu atveju Rusija, anot jo, galėtų bandyti teisintis, kad gynėsi. A. Navys teigė, kad pagrindinis Maskvos tikslas nėra Lietuva: Lietuva ir kitos Baltijos šalys Rusijai svarbios tiek, kiek per jas ji galėtų paveikti NATO sprendimų priėmimo procesą ir siekti Aljanso silpninimo.
Jis priminė, kad Vladimirui Putinui Maskvoje susitikus su Kushneriu ir Witkoffu buvo pakartoti trys Rusijos reikalavimai: NATO turėtų atsitraukti iki 1997 metų ribų, Jungtinės Valstijos išvesti savo pajėgas iš Europos, o Ukraina turėtų priklausyti Rusijai.
Trečiuoju scenarijumi A. Navys įvardijo jau vykstančius veiksmus, kaip Lenkijos atvejį, kai raketa esą „netyčia“ nukrenta ir neaišku, kam ji priklauso. Jo vertinimu, jei Rusija nebus stabdoma, ji ir toliau veiks neperžengdama šio trečiojo eskalacijos laiptelio bei stebės, kokio atsako sulauks.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
