Europa keičia toną: Rusijos hibridinės atakos gali būti prilygintos karui

Europos Parlamentas (EP) ragina Europos Sąjungą ir jos nares hibridines atakas vertinti kaip galimą karo formą bei neapsiriboti reakcija į jas. Vietoje to siūloma imtis aktyvaus tokių veiksmų atgrasymo, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Trečiadienį Strasbūre priimtą rezoliuciją dėl hibridinio karo, ES teritorinio vientisumo ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos saugumo bei gynybos srityse palaikė 470 Europos Parlamento narių. Prieš balsavo 129, susilaikė 62 europarlamentarai.

Rezoliucijoje hibridinės operacijos apibrėžiamos kaip sąmoningi ir koordinuoti valstybių veiksmai, vienu metu vykdomi įvairiose srityse, taip pat pasitelkiant nevalstybinius veikėjus, tarpininkus ir patikėtinius. Tokie veiksmai gali būti pateikiami kaip atskiri incidentai ir neperžengti ginkluoto konflikto ribos, tačiau jų padariniai gali būti tokie patys kaip konvencinės agresijos.

Dėl to EP siūlo ES ir valstybėms narėms pripažinti, kad hibridiniai veiksmai gali reikšti karo formą, nesvarbu, ar juose naudojama konvencinė karinė jėga.

Didžiausia valstybės remiama hibridine grėsme ES ir jos narėms Parlamentas laiko Rusiją. Nurodoma, kad ji veikia tiesiogiai arba per kontroliuojamas struktūras bei tarpininkus, tarp jų – Baltarusiją.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos hibridines kampanijas, taip pat į teroristinių ir nusikalstamų grupuočių, privačių karinių bendrovių, oligarchų tinklų bei kitų nevalstybinių veikėjų veiksmus.

Europarlamentarų teigimu, Rusija bando ardyti Europos vienybę ir demokratines institucijas, didinti politinę įtampą, skleisti baimę bei nepasitikėjimą, silpninti ES gynybos pasirengimą ir mažinti paramą Ukrainai. Todėl Bendrija raginama pereiti prie aktyvios strategijos, skirtos hibridinėms operacijoms žlugdyti, jų vykdytojams atgrasyti ir priešiškų veiksmų kainai jiems padidinti.

Suvereniteto pažeidimams siūlomas koordinuotas atsakas

Rezoliucijoje nurodoma, kad į kiekvieną valstybių narių suvereniteto pažeidimą turi būti atsakoma veiksmingomis, proporcingomis ir koordinuotomis priemonėmis.

EP nariai siūlo parengti keliems sektoriams skirtą kovos su hibridiniu karu planą, stiprinti civilių ir kariškių bendradarbiavimą, nustatyti aiškius reagavimo protokolus bei numatyti priešiškų veiksmų mastą atitinkančias atsakomąsias priemones.

Taip pat siūloma įkurti bendrą Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos priemonių koordinavimo centrą.

Rezoliucijoje raginama sukurti mechanizmą, pagal kurį ES sutartyje numatyta abipusės gynybos išlyga galėtų būti taikoma ne vien ginkluotos agresijos, bet ir itin sunkių hibridinių scenarijų atvejais.

Dokumente pažymima, kad dalis Rusijos hibridinių atakų turi valstybės remiamo terorizmo bruožų. Todėl siūloma nedelsiant įsteigti atskirą horizontalų ES sankcijų režimą, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis.

Europarlamentarai pasmerkė ir sistemingus neteisėtus Rusijos dronų skrydžius bei tarpvalstybines provokacijas prieš ES rytinio sparno valstybes. Europos Komisija raginama 2028–2034 metų ES biudžete numatyti tikslinį finansavimą išorės sienų apsaugai ir dronų aptikimo sistemoms prie oro uostų, energetikos infrastruktūros bei transporto mazgų.

Rezoliucijoje pabrėžiama strateginė būtinybė plėsti bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų partneriais. ES valstybės narės skatinamos nuosekliai perimti Ukrainos patirtį užtikrinant svarbiausių paslaugų teikimą, vyriausybės veiklos tęstinumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą ilgai trunkančių išpuolių sąlygomis.

Rezoliuciją Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto vardu parengė Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Ji anksčiau yra teigusi, kad ES, baimindamasi galimos eskalacijos, skatina Rusiją išbandyti naujas ribas.