Statinų baimė gali kainuoti brangiai: kam jie mažina infarkto ir insulto riziką

Statinai yra tarp vaistų, kurių daugelis žmonių prisibijo dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau ši baimė neretai neatitinka realios rizikos – šie preparatai gali padėti reikšmingai sumažinti miokardo infarkto ir insulto tikimybę.

Apie statinų poveikį naujienų portalui tv3.lt pasakojo „BENU“ vaistinės vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Kaip veikia statinai?

Pasak vaistininkės, statinai mažina MTL, dar vadinamo „bloguoju“, cholesterolio kiekį. Kartu jie padeda pristabdyti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo bei progresavimo riziką.

Šie vaistai slopina cholesterolio gamybą kepenyse. Dėl to kepenų paviršiuje suaktyvėja MTL receptoriai, kurie iš kraujo pašalina jame jau esantį cholesterolį.

Tokiu būdu lėtinamas aterosklerozinių plokštelių formavimasis, mažėja jų plyšimo ir trombų susidarymo tikimybė. Atitinkamai mažinama ir infarkto bei insulto rizika.

D. Zalagaitytė pabrėžė, kad statinai nesukelia priklausomybės, nors dalis žmonių taip mano. Vis dėlto nutraukus jų vartojimą cholesterolio rodikliai vėl grįžta į pradinį lygį.

Dėl šios priežasties vaistų nereikėtų nustoti vartoti savarankiškai. Juos svarbu gerti pagal gydytojo nurodymus ir reguliariai, tuo pačiu metu kiekvieną dieną, nepraleidžiant dozių. Nuoseklus vartojimas reikalingas tam, kad organizme išliktų pastovi vaisto koncentracija ir būtų pasiektas didžiausias poveikis.

Kada skiriami statinai?

Vaistininkės teigimu, statinai skiriami didelės rizikos pacientams. Tai žmonės, patyrę miokardo infarktą ar insultą, taip pat tie, kuriems buvo atliktas kraujagyslių stentavimas arba šuntavimas.

Šie vaistai skiriami ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims, pacientams, kuriems nustatyti kitų organų taikinių pažeidimai, bei žmonėms, turintiems bent tris rizikos veiksnius:

• rūkymą;
• arterinę hipertenziją;
• dislipidemiją.

Statinų gali reikėti ir žmonėms, kuriems anksti diagnozuotas bei ilgai tęsiasi 1 tipo cukrinis diabetas, taip pat sergant ryškia lėtine inkstų liga ar turint paveldėtą aukštą cholesterolį.

Šiai pacientų grupei rekomenduojama MTL cholesterolio koncentraciją sumažinti iki mažesnės nei 1,4 mmol/l ribos ir bent 50 proc. nuo pradinės vertės.

D. Zalagaitytė nurodė ir didelės rizikos grupę, kuriai priskiriami žmonės, jei trigliceridų koncentracija viršija 8 mmol/l, MTL cholesterolio koncentracija siekia 4,9 mmol/l, o kraujospūdis yra 180/110 mm Hg ar didesnis.

Šiems pacientams rekomenduojama siekti, kad MTL cholesterolio koncentracija būtų mažesnė nei 1,8 mmol/l.

Kada cholesterolį galima mažinti be vaistų?

Jeigu žmogus neturi minėtų ligų ar rizikos veiksnių, tačiau cholesterolio rodiklis padidėjęs, jį dar galima mėginti koreguoti neskiriant vaistų.

Vaistininkė rekomendavo laikytis sveikos gyvensenos: rinktis visavertę mitybą, aktyviai judėti, nerūkyti, kontroliuoti kūno svorį ir pasirūpinti miego bei poilsio balansu.

Cholesterolio lygį gali didinti produktai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat transriebalų turintis ar perdirbtas maistas:

• riebi mėsa, pavyzdžiui, kiauliena ir paukštienos odelės;
• pieno produktai, tokie kaip sūris, grietinė ir sviestas;
• pyragai, tortai, picos, mėsainiai bei gruzdintos bulvytės.

Normalizuoti cholesterolio rodiklius gali padėti skaidulų turintis maistas, ypač ankštinės daržovės ir pilno grūdo produktai. Tirpios skaidulos virsta gelio mase, suriša tulžies rūgštis, o jų gamybai organizmui reikalingas cholesterolis, todėl mažėja jo perteklinis kiekis kraujyje.

Norint didinti gerojo, arba DTL, cholesterolio koncentraciją, patariama rinktis mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų turinčius produktus: avokadus, migdolus, linų sėklas ir alyvuogių aliejų.

Į kasdienę mitybą taip pat verta įtraukti antioksidantų turinčias uogas – mėlynes, braškes, avietes ir vynuoges. Vynuogėse esantis resveratrolis padeda reguliuoti cholesterolio apykaitą.