Netikėtas svečias Seimo narės kabinete: kodėl šikšnosparniai vis dažniau pasirodo parlamente

Seimo narės Orintos Leiputės kabinete aptiktas šikšnosparnis nustebino ne tik ją pačią. Apie šį atvejį naujienų portalui tv3.lt komentavęs gamtininkas ir šikšnosparnių tyrinėtojas Deividas Makavičius paaiškino, kodėl toks gyvūnas galėjo atsidurti Seime, ir priminė, kaip elgtis jį radus darbo vietoje ar namuose.

Dėl radinio Seime kreiptasi į specialistą

D. Makavičius teigė prieš vieną ar dvi dienas sulaukęs skambučio iš Seimo. Jam buvo atsiųsta nuotrauka iš įvykio vietos, pagal kurią jis nustatė, koks tai šikšnosparnis, ir nurodė, kaip reikėtų elgtis.

Pasak gamtininko, žmonės, ieškodami informacijos apie šiuos gyvūnus, dažnai randa jo kontaktus ir prašo patarimo. O. Leiputės situacija taip pat nebuvo išskirtinė.

Jis atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija yra parengusi aiškų veiksmų algoritmą žmonėms, radusiems šikšnosparnį. Šia informacija D. Makavičius ne kartą dalijosi ir savo „Facebook“ paskyroje – joje paaiškinama, ką daryti aptikus gyvūną, renovuojant pastatą ar susidūrus su panašiomis aplinkybėmis. Vis dėlto žmonės dažnai renkasi papildomai pasikonsultuoti telefonu.

Pastaraisiais metais tokių skambučių daugėja, nes visuomenė vis daugiau sužino apie šikšnosparnius. Anot specialisto, tai naudinga tendencija, nes žmonėms galima suteikti reikalingos informacijos apie tinkamą elgesį.

Gyventojų pranešimai taip pat suteikia vertingų duomenų apie šikšnosparnių paplitimą. Kadangi šie gyvūnai aktyvūs naktį, o jų specialistų Lietuvoje yra vos keli, jų tyrimai nėra paprasti. Todėl fiksuojamos radimo vietos ir radėjai, duomenys įtraukiami į bazę, taip kaupiant žinias apie šikšnosparnių paplitimą visoje šalyje.

Šiuo metu jų gyvenime – itin aktyvus laikotarpis

D. Makavičiaus teigimu, šikšnosparnio pasirodymas Seime jo nenustebino. Šiuo laikotarpiu šių gyvūnų gyvenime vyksta intensyvūs pokyčiai: vasarą susiformavusios kolonijos jau iširusios, jaunikliai užaugę ir savarankiški, prasideda migracija, o patinėliams – poravimosi metas.

Patinėliai skleidžia specialius garsus, kuriais vilioja pateles. Po poravimosi kitų metų birželį patelės atsiveda vieną arba du jauniklius, o labai retais atvejais – tris. Šiuo metu vienu metu vyksta migracija, ruošimasis žiemojimui ir poravimosi laikotarpis, todėl šikšnosparnių aktyvumas yra ypač didelis.

Specialistas nurodė, kad tai Seime jau septintas užfiksuotas šikšnosparnio pasirodymas. Visais atvejais gyvūnai buvo rasti pastato viduje, o tarp jų nustatytos trys skirtingos rūšys.

Tai, pasak D. Makavičiaus, rodo, kad Seimo pastatas šikšnosparniams gali būti patrauklus, todėl panašių atvejų ateityje gali daugėti.

Viena priežasčių – netoliese esantys Neris, želdynai ir šlaitai, kurie šikšnosparniams yra tinkamos maitinimosi vietos. Be to, pastatas nėra naujas ir visiškai sandarus, todėl jame gali būti plyšių, ertmių ar ventiliacijos angų, kur gyvūnai gali trumpam apsistoti.

Gamtininkas taip pat pažymėjo, kad migracijos metu šikšnosparniai dažnai skrenda palei upes ir kitas natūralias kraštovaizdžio linijas, kurios jiems tampa patogiais orientyrais.