Erkių pavojus grįžta rudenį: rugpjūtį užregistruota ketvirta mirtis nuo encefalito

Rugpjūtį Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė dar vienas žmogus – tai jau ketvirtas šios ligos sukeltas mirties atvejis šiemet. Nors bendras sergamumas, palyginti su praėjusiais metais, yra mažesnis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina neprarasti budrumo: rudeniop erkės vėl suaktyvėja.

NVSC duomenimis, rugpjūtį šalyje nustatyti 136 nauji erkinio encefalito atvejai, iš jų 78 pacientams prireikė gydymo ligoninėje. Tarp susirgusiųjų buvo vienas jaunesnis nei 3 metų vaikas ir dar septyni 3–18 metų amžiaus asmenys. Daugiausia susirgusiųjų buvo vyresni nei 25 metų.

Vienas mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Mirusi pacientė buvo vyresnio amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų, sirgo širdies nepakankamumu ir sunkiai judėjo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė nurodė, kad moters skiepijimosi statusas nėra žinomas, o užsikrėsti ji, tikėtina, galėjo gyvenamojoje aplinkoje, nes niekur nebuvo išvykusi.

Šiemet tai yra ketvirtoji mirtis nuo erkinio encefalito. Per visus 2025 metus tokių mirčių buvo trys.

Atvejų mažiau, bet Lietuva išlieka pirmoje vietoje Europoje

Liepos mėnesį sergamumas erkiniu encefalitu smarkiai padidėjo: tuomet užregistruota 150 atvejų, nors per pirmuosius šešis šių metų mėnesius jų buvo tik 92. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuoti 378 erkinio encefalito atvejai.

Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jų buvo 438, todėl šiemet sergamumas yra kiek mažesnis. Mažiau registruota ir Laimo ligos atvejų: pernai tokiu metu jų buvo 10 017, o šiemet – maždaug 8164.

M. Žygutienė pažymėjo, kad dar laukia rugsėjis ir spalis, o prasidėjus grybavimo sezonui galutiniai metų skaičiai gali keistis.

Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi. Užsikrėsti galima ne vien miškuose – pavojus kyla ir miesto parkuose, soduose bei kitose žaliosiose teritorijose. Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklius Lietuva ir toliau pirmauja Europoje.

Rudens grybautojų sezonas sutampa su nauju erkių suaktyvėjimu

Didelis erkių platinamų ligų sergamumas fiksuojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį. Pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėliau vėl ieško kraujo.

Anksčiau erkių aktyvumo laikotarpiai buvo aiškiau atskiriami, tačiau pailgėjus jų aktyvumo sezonui rudens piką įvardyti darosi sudėtingiau. Vis dėlto nuo rugpjūčio pabaigos ir rugsėjo pradžios vėl daugėja alkanų erkių. Dalies jų vystymosi ciklas leidžia per metus maitintis du kartus, pereiti į kitą stadiją ir prieš žiemą ieškoti dar vieno maitinimosi šaltinio.

Didžiausia problema, anot specialistės, yra tai, kad šis laikotarpis sutampa su grybavimo sezonu. Gausiai derant miško gėrybėms, žmonės ilgiau būna vietose, kur auga grybai, todėl didėja tikimybė, kad erkė pateks ant drabužių ir, vilkint netinkamai, įsisiurbs.

Planuojant laiką gamtoje rekomenduojama rinktis šviesius, gerai priglundančius ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius: marškinius ilgomis rankovėmis bei ilgas kelnes. Drabužius taip pat patariama apdoroti cheminiais repelentais nuo erkių.

Kaip pasireiškia erkinis encefalitas ir Laimo liga?

Dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei. Virusas gali būti perduodamas ir vartojant nepasterizuotą užkrėstą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

Tai virusinė liga, galinti palikti sunkių liekamųjų reiškinių. Pirmieji požymiai dažniausiai būna karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, rečiau – viduriavimas. Jie paprastai atsiranda praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo.

Vėliau savijauta gali trumpam pagerėti, tačiau dažnai prasideda antroji ligos banga: pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatą patariama stebėti iki 30 dienų.

Erkės taip pat platina Laimo ligą. Ja užsikrečiama įsisiurbus infekuotoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Pirmoji ligos stadija gali prasidėti po kelių dienų ar savaičių, dažniausiai maždaug po 10 dienų nuo bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda vietinis odos uždegimas – migruojančioji raudonė, arba eritema.

Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Tuomet gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai arba oda. Vėlyvoje, lėtinėje stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.

NVSC nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje registruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, o 2024 m. – 15 264.

Nuo encefalito apsaugo vakcina

Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais. NVSC rekomenduoja vakcinuotis visiems Lietuvos gyventojams bei į šalį atvykstantiems turistams, ypač dažnai laiką gamtoje leidžiantiems žmonėms.

Galimos dvi vakcinavimo schemos – įprastinė ir pagreitinta. Pasirinkus įprastinę schemą, pirmos dvi dozės skiriamos kas 1–3 mėnesius, o trečiosios bei vėlesnių sustiprinančiųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo ir pateikiami jos informaciniame lapelyje. Patikima apsauga susidaro gavus visas tris dozes.

Neprisimenant, kada buvo skiepyta paskutinį kartą, šią informaciją galima rasti e. sveikatos portale arba kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atlikta vakcinacija. Po trečios dozės apsauga paprastai trunka 3–5 metus, vėliau reikalingos palaikomosios dozės.

Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus žmonės. Kiti asmenys vakciną gali gauti savo lėšomis gydymo įstaigose, vaistinėse ar kitose skiepijimo paslaugas teikiančiose vietose.