Aviabaltikai“ suteiktas naujas terminas: Kauno oro uosto pastatai turi išnykti iki 2026-ųjų pabaigos

Nors dar 2024 metais galutinai nuspręsta, kad anksčiau Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo valdytai aviacijos technikos remonto bendrovei „Aviabaltika“ dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nebegalima veikti Kauno oro uoste, jai skirtas papildomas laikas pastatams nugriauti.

Kauno apylinkės teismas rugsėjo 15 dieną uždarame posėdyje patenkino įmonės prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Apie tai BNS informavo teismo atstovė Inga Ramanauskaitė.

Teismas nustatė, kad 2025 metų liepos 23 dienos sprendimo dalis, kuria „Aviabaltika“ įpareigota nugriauti nurodytus statinius bei iš sklypo išvežti po griovimo likusias statybines medžiagas, turi būti įvykdyta iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

I. Ramanauskaitė nurodė, kad byla nevieša, todėl platesnės informacijos teismas neteikia. Nutartį per septynias dienas galima apskųsti Kauno apygardos teismui.

Kauno oro uostą valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė šio sprendimo skųsti neplanuojanti. Bendrovei svarbiausia, kad galutinis teismo sprendimas būtų įvykdytas ir „Aviabaltikos“ statiniai Kauno oro uosto teritorijoje būtų nugriauti iki metų pabaigos.

Anksčiau tas pats teismas, įmonės prašymu, birželio 11 dieną laikinai sustabdė sprendimo vykdymą. „Aviabaltika“ dar pernai buvo įpareigota iki šių metų birželio 9 dienos nugriauti statinius ir atlaisvinti oro uosto teritorijoje esantį sklypą.

Įmonė birželio 8 dieną kreipėsi į teismą, prašydama terminą pratęsti iki šių metų pabaigos ir laikinai sustabdyti reikalavimą nugriauti statinius bei pašalinti po darbų likusias statybines medžiagas.

„Aviabaltikos“ advokatas Kęstutis Jonaitis anksčiau BNS sakė, kad pastatus ketinta griauti rudenį, spalį–lapkritį. Jis taip pat teigė, kad LTOU neperėmus statinių, kaip siūlė „Aviabaltika“, griovimo išlaidos turėtų būti kompensuojamos.

Lietuvos oro uostai informavo, kad balandį „Aviabaltika“ Vilniaus apygardos teisme pradėjo bylą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau sprendimas joje dar nepriimtas. K. Jonaitis neįvardijo tikslios prašomos sumos, bet patvirtino, jog ji siekia milijonus.

Pasak advokato, griovimo terminai nepasikeitė, tačiau įmonė vis dar tikisi, kad pastatus galėtų perimti oro uostas. Jis nurodė, kad rangovai jau pasamdyti ir teismo sprendimas bus vykdomas, tačiau „Aviabaltika“ raštu teikia pasiūlymus dėl pastatų perėmimo ir kol kas nėra sulaukusi atsakymų. Jei pastatai nebus perimti, rangovai esą yra pasirengę tęsti darbus ir laikytis nustatytų terminų.

Prieš metus bendrovė teigė, kad su sraigtasparnių remontu susijusios veiklos Kauno oro uoste nebevykdo jau seniai.

LTOU 2024 metais prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nugriauti biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves ir transformatorinę, o likusias statybines medžiagas pašalinti iš sklypo.

„Aviabaltikos“ atstovai pernai tvirtino, kad toks reikalavimas nepagrįstas, nes pagal sutartį bendrovė turi grąžinti tokį daiktą, kokį gavo, todėl iš septynių pastatų keturių jai nereikėtų griauti.

2024 metais Klaipėdos apygardos teismui įmonė aiškino, kad Vyriausybei 2023 metų spalį pripažinus ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti žemės nuomos sutarties, kita jos veikla nebuvo uždrausta ar apribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.

Tuo metu LTOU laikėsi pozicijos, kad nacionalinio saugumo grėsmę kelia ne tik pats „Aviabaltikos“ buvimas oro uoste, bet ir jos veikla. Bendrovės teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepanaikina vyriausybinės komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių įmonė pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 metų liepą galutinai nusprendė, kad „Aviabaltika“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl negali pratęsti sklypo Kauno oro uoste nuomos sutarties.

Pastatus Kauno oro uoste bendrovė išsinuomojo 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį sudarė 23,3 tūkst. kvadratinių metrų žemės nuomos sutartį. Ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos. LTOU teigimu, nuomos sutarčiai pasibaigus, „Aviabaltika“ privalėjo atlaisvinti sklypą.