Bilietai pigs perpus, bet gyventojai neslepia nusivylimo: daug kam viešasis transportas tiesiog nepasiekiamas

Brangstant degalams, Vyriausybė po ilgų diskusijų nutarė mažinti traukinių ir autobusų bilietų kainas. Nuo penktadienio traukiniais bus galima keliauti už pusę įprastos kainos, tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų keleiviams dar reikės palaukti iki kito mėnesio.

Tuo metu mažinti mokesčius benzinui ir dyzelinui bent 10 centų už litrą Vyriausybė neketina. Jos teigimu, toks sprendimas valstybės biudžetui kainuotų per daug.

Valdantieji taip pat nesvarsto mokesčių mažinimo pabrangusiam šildymui. Senjorams žadama, kad nuo sausio sąskaitas apmokėti turėtų būti paprasčiau, nes pensijas planuojama didinti maždaug dešimtadaliu.

Viešojo transporto nuolaidos vietoj pigesnio kuro

Degalų kainoms nemažėjant, Vyriausybė paskelbė, kad nuo spalio 9 dienos visiems keleiviams vietinio susisiekimo traukinių bilietai kainuos perpus mažiau. Tarpmiestinių autobusų bilietus taip pat ketinama atpiginti 50 proc., tačiau ši priemonė įsigalios tik lapkričio 1-ąją, per Visų Šventųjų dieną.

Abi nuolaidos bus taikomos iki metų pabaigos. Vis dėlto daliai gyventojų toks raginimas automobilius pakeisti viešuoju transportu neatrodo itin naudingas, nes kai kur autobusai apskritai nekursuoja, o traukinių maršrutų nėra.

Gyventojai atkreipė dėmesį, kad kaimo vietovėse pigesni bilietai mažai ką keičia, nes ten dažnai nėra galimybės nei važiuoti autobusu, nei pasiekti traukinį. Kiti pabrėžė, kad nauda bus tiems, kurie viešuoju transportu naudojasi dažnai, tačiau vien tokia priemonė neišspręs visų problemų.

Degalų mokesčių mažinimas kainuotų gerokai daugiau

Valdantieji teigia pasirinkę biudžetui mažiau kainuojantį būdą. Iki metų pabaigos vežėjams kompensuoti bilietų nuolaidas planuojama skirti 6 mln. eurų. Tuo metu dyzelino mokesčius sumažinus bent 10 centų už litrą, kas mėnesį reikėtų papildomai skirti po 20 mln. eurų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį sprendimą vertina palankiai. Jo teigimu, kuro kainų augimas nesumažino gyventojų vartojimo galimybių ir nesukėlė neigiamų šalutinių padarinių, o viešojo transporto prieinamumo bei kokybės didinimas yra sveikintinas.

Tačiau Seimo narys Mindaugas Lingė abejoja, ar priemonė turės realų poveikį. Jo vertinimu, tai gali būti sprendimas, kuriuo tiesiog siekiama parodyti, kad į brangstančius degalus bent kažkaip reaguojama.

PVM lengvatos šildymui grąžinti neplanuoja

Šiemet brango ne tik kuras, bet ir malkos bei centralizuotai tiekiamas šildymas, kuris vidutiniškai kainuoja trečdaliu daugiau nei prieš metus. Prasidėjus šildymo sezonui, Panevėžio senjorai svarsto, kaip reikės taupyti ir padengti šilumos sąskaitas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sumažinti bent dešimtadaliu, vėl pritaikant PVM lengvatą. Jo teigimu, dėl tokio sprendimo biudžetas per metus netektų apie 60 mln. eurų.

Vis dėlto valdantieji PVM šilumai mažinti neplanuoja. Jie ketina kompensacijomis remti tik sunkiausiai besiverčiančius gyventojus ir tikina, kad parama pasieks būtent tuos, kuriems ji reikalingiausia.

Energetikos ministras Lukas Savickas prognozuoja, kad ši priemonė bus prieinama 190 tūkst. žmonių. Ji kainuos daugiau nei 90 mln. eurų, tačiau, ministro teigimu, bus tikslinga ir efektyvi.

Senjorams žadamas didesnes pensijas

Ministrė I. Ruginienė senjorus ramina, kad nuo sausio už šildymą sumokėti turėtų būti lengviau, nes numatoma pensijas padidinti šiek tiek daugiau nei 10 proc.

Kitąmet pensijų didinimui valdantieji gali panaudoti dalį „Sodros“ rezervo pertekliaus. Taip pat iš biudžeto numatoma šimtus milijonų eurų skirti nemokamam moksleivių maitinimui.

Dėl gausių valdančiųjų pažadų rinkiminiais metais, kai valstybės biudžetas jau yra praskolintas, į Seimą raginti atsargumo atvyko Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir ekonomistas N. Mačiulis.

I. Segalovičienė pažymėjo, kad daug kalbama apie išlaidas, tačiau pernelyg mažai dėmesio skiriama pajamoms. N. Mačiulis perspėjo, kad sparčiai auga valstybės skolos aptarnavimo išlaidos: prieš penkerius metus palūkanoms biudžete reikėjo 250 mln. eurų, šiemet – jau daugiau nei 1 mlrd. eurų, o po kelių metų ši suma gali pasiekti 2 mlrd. eurų.

Ekonomistas taip pat ragina optimizuoti valdininkiją ir viešąjį sektorių, taupyti vykdant viešuosius pirkimus. Valstybės kontrolierė savo ruožtu siūlo mažinti įvairias mokesčių lengvatas.