Branduolinio ginklo Lietuvoje kol kas nesvarsto: ministras įvardijo, kodėl keičiama Konstitucija

Lietuva šiuo metu nesvarsto konkretaus branduolinio ginklo dislokavimo savo teritorijoje, tačiau Konstitucijos pakeitimas padėtų panaikinti teisines kliūtis ir sustiprinti atgrasymą, teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Antradienį Seime jis žurnalistams aiškino, kad dabar kalbama ne apie ginklų dislokavimą ar perdislokavimą, o apie galimybę pasitelkti visą įmanomą gynybinę galią. Ministro teigimu, įstatymai neturėtų riboti Lietuvos galimybių tuo naudotis.

R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva yra NATO narė, o Aljansas yra branduolinis. Todėl, ministro vertinimu, šalis, investuojanti į savo saugumą ir turinti visateisės NATO narės statusą, privalo užsitikrinti visas apsisaugojimo galimybes. Viena jų esą yra branduolinis ginklas.

Jo teigimu, politikų pareiga – pašalinti galimus teisinius suvaržymus, o sprendimai dėl konkrečių karinių veiksmų vėliau būtų kariuomenių vadų susitarimo klausimas. Ministras pažymėjo, kad keičiant Konstitucijos 137-ąjį straipsnį pirmiausia siekiama pasiųsti aiškų atgrasymo signalą.

R. Kaunas taip pat nesutiko su nuogąstavimais, kad galimybė Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą šalį paverstų didesniu Rusijos taikiniu. Anot jo, Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, jau yra agresoriaus, šiuo atveju Rusijos, taikinys.

Ministras priminė, kad šalis jau dabar yra greta Rusijos strateginės ginkluotės, esančios Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Jo vertinimu, Lietuva negali tapti dar didesniu taikiniu, o svarstymai dėl papildomų gynybos priemonių yra reakcija į Rusijos agresiją ir jos pradėtą karą Ukrainoje.

Pasak R. Kauno, jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, tokių svarstymų greičiausiai nebūtų.

Kalbasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste

Ministras patvirtino, kad Lietuva dėl papildomų saugumo garantijų diskutuoja su Prancūzija ir Jungtine Karalyste. Vis dėlto konkretesni sprendimai, jo teigimu, galėtų būti priimti tik įvertinus Lietuvos teisinį reguliavimą.

R. Kaunas nurodė, kad su prancūzais ir britais vyksta pokalbiai bei diskusijos, tačiau šiuo metu galiojanti Konstitucija aiškiai apibrėžia, ką Lietuva gali ir ko negali daryti.

Jo teigimu, Lietuva jau naudojasi NATO saugumo garantijomis, tačiau skirtingais formatais tariasi ir dėl papildomų priemonių. Prieš priimant konkretesnius sprendimus, ministras pabrėžė būtinybę atlikti vadinamuosius namų darbus.

ELTA primena, kad Seime po pirmojo iš dviejų balsavimų pritarta siūlymui panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

Už iniciatyvą balsavo 106 parlamentarai, prieš buvo 18, susilaikė 6.

Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Konstitucijos 137 straipsnį, kuriame dabar numatyta, jog Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Pataisos iniciatoriai teigia, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos bei branduolinio atgrasymo sistemoje.