Darbuotojų stygius smaugia verslą: ribojant migraciją Lietuva gali prarasti pusę milijardo eurų BVP

Seime svarstant migracijos ribojimą numatančius įstatymų pakeitimus, verslo atstovai perspėja, kad Lietuvoje jau dabar itin trūksta darbuotojų. Jų vertinimu, nauji apribojimai šią problemą dar labiau paaštrintų.

Pramonininkai skaičiuoja, kad dėl darbo jėgos stokos kitąmet šalies ekonomika gali nesukurti daugiau nei pusės milijardo eurų bendrojo vidaus produkto.

Filipinietis Noe į Lietuvą persikėlė prieš pusantrų metų ir dirba metalo apdirbimo gamykloje. Iš čia uždirbamų pajamų jis išlaiko Filipinuose gyvenančią žmoną bei du vaikus – berniuką ir mergaitę. Gavęs atlyginimą, jis pinigus siunčia šeimai kasdienėms reikmėms.

Noe teigimu, prisitaikyti Lietuvoje jam nebuvo sudėtinga, nes Filipinus ir Lietuvą sieja tam tikras kultūrinis artumas. Jis pabrėžė, kad abiejose šalyse daug katalikų, o jam priimtinas ir lietuviškas maistas.

Įmonėse nebelieka norinčiųjų dirbti

Nors tokių įsidarbinimo istorijų esama, gamyklų vadovai sako susiduriantys su darbuotojų stygiumi. „LT Technologies“ vadovo Giedriaus Nomeikos teigimu, Maišiagaloje vietos gyventojai arba nenori dirbti, arba neturi reikalingos kvalifikacijos.

Pasak jo, pirmiausia darbo pasiūlymai teikiami Maišiagalos, vėliau – Širvintų gyventojams. Tačiau potencialių darbuotojų mažėja, o žmonių, kuriuos būtų galima apmokyti net ir darbui, nereikalaujančiam aukštos kvalifikacijos, praktiškai nebėra.

Šiuo metu įmonei trūksta darbuotojų, todėl ji laukia kitų metų pradžios, kai galės pateikti prašymus atsivežti dar keturis filipiniečius. Įmonė jau yra atrinkusi keturis specialistus, su jais surengti pokalbiai, o atranka atlikta kartu su agentūra Filipinuose.

Siūlo kvotą mažinti iki 11 tūkstančių

Dabar Lietuvoje galioja beveik 25 tūkstančių darbo migracijos kvota – per metus verslas gali įdarbinti ne daugiau nei tokį skaičių migrantų. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo šią ribą sumažinti daugiau nei dukart – iki 11 tūkstančių.

L. Kasčiūno pozicija – verslas turėtų orientuotis ne vien į pigesnę darbo jėgą, bet ir į galimybę įdarbinti Lietuvoje esančius 150 tūkstančių bedarbių.

Verslo ir pramonės atstovai tam nepritaria. Jie teigia, kad kvotą reikėtų didinti, o ne mažinti, nes darbuotojų trūkumas jau daro didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistų vertinimu, kitąmet BVP gali būti 550 milijonų eurų mažesnis, nei būtų esant pakankamam darbuotojų skaičiui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė nurodo, kad nekeičiant dabartinės situacijos ar visiškai apribojus kvotą, BVP augimas gali sumažėti maždaug puse milijardo eurų, o nesurinktų mokesčių suma siektų apie 90 milijonų eurų.

Migrantų indėlis į BVP augimą

Verslo atstovai taip pat kritikuoja aiškios strategijos stoką ir dažnai keičiamą teisinį reguliavimą, kuris neleidžia planuoti veiklos ateityje.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas atkreipia dėmesį, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas per pastaruosius trejus metus buvo keistas maždaug 17 kartų. Jo vertinimu, toks pokyčių skaičius rodo nesveiką teisėkūros būklę.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2019–2024 metais 45 proc. realiojo BVP augimo buvo susiję su į Lietuvą atvykusiais migrantais.