Daugiau nei 614 tūkst. lietuvių – su akių ligų diagnozėmis: kodėl geras regėjimas dar nereiškia sveikų akių

Lietuvos optometrininkų asociacija ragina žmones neatidėti akių patikros iki momento, kai regėjimo sutrikimai ima trukdyti įprastai veiklai. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligų diagnozės šalyje buvo užregistruotos daugiau nei 614 tūkst. žmonių. Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė atkreipia dėmesį, kad gebėjimas gerai matyti savaime nereiškia, jog akys yra sveikos.

Pasak V. Kačergienės, žmogus gali be sunkumų skaityti, vairuoti ir dėl to manyti neturintis akių sveikatos problemų. Vis dėlto dalis ligų pradinėse stadijose nesukelia aiškiai pastebimų požymių. Dėl šios priežasties asociacija siūlo nelaukti, kol regėjimas pablogės, o su specialistu išsiaiškinti, kokių patikrų reikia ir kaip dažnai jas atlikti.

Diagnozių skaičiai atskleidžia regėjimo problemų mastą

Higienos instituto duomenimis, 2025 metais glaukoma Lietuvoje buvo užregistruota 103 332 žmonėms. Senatvinė ir kitų rūšių katarakta nustatyta 134 391 žmogui. Trumparegystės diagnozę turėjo 128 742, o toliaregystės – 149 543 žmonės. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės, žymimos kodais H53–H54, buvo užregistruotos 65 892 žmonėms.

Šie duomenys apima gydymo įstaigose užfiksuotus regos sutrikimus, tačiau neįtraukia dar nenustatytų ligų. Be to, tam pačiam asmeniui gali būti registruota daugiau nei viena diagnozė, todėl skirtingų diagnozių grupių skaičių sudėti būtų netikslu.

Asociacijos prezidentės teigimu, už statistikos slypi žmonės, kuriems reikalinga pagalba: vieniems svarbu aiškiai matyti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar tęsti profesinę veiklą. Todėl regos problemų nereikėtų vertinti tik pagal tai, kiek jos šiuo metu kelia nepatogumų. Svarbu nustatyti jų priežastį ir išsiaiškinti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar reikia išsamesnių tyrimų.

Europoje daugybė glaukomos atvejų vis dar nenustatomi

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione regėjimo sutrikimų turi arba yra akli apie 90 mln. žmonių. Tai sudaro maždaug 9 proc. visų regiono gyventojų.

2025 metais žurnale Ophthalmology publikuoto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad Europoje glaukoma serga maždaug 12,3 mln. 40 metų ir vyresnių žmonių. Iš jų apie 6,9 mln. asmenų ši liga dar nėra diagnozuota. Vadinasi, nenustatyta lieka daugiau nei pusė glaukomos atvejų.

Glaukoma pažeidžia regos nervą, o dažniausia šios ligos forma ilgą laiką gali vystytis be žmogui pastebimų simptomų. Regėjimui jau padaryta žala yra negrįžtama, tačiau laiku diagnozavus ligą ir pradėjus gydymą galima išsaugoti likusį regėjimą. Todėl ankstyvas nustatymas svarbus dar neatsiradus juntamiems pokyčiams.

Ne mažiau reikšminga ir trumparegystė. Nors trumpuoju laikotarpiu ji lengvai koreguojama, jos keliama rizika yra gerokai didesnė nei vien refrakcijos yda. Europoje trumparegystė jau nustatyta 227 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 m. ji bus būdinga pusei mokyklą baigiančių europiečių.

Prie lėtų pokyčių žmogus gali tiesiog priprasti

Ne visi regėjimo pokyčiai atsiranda staiga. Žmonės gali pradėti skaityti ryškesnėje šviesoje, telefone pasirinkti didesnį šriftą arba vengti vairuoti sutemus. Tokie kasdieniai sprendimai gali palengvinti gyvenimą, tačiau jie neatsako į klausimą, dėl ko pasikeitė regėjimas.

V. Kačergienė pabrėžia, kad prie palaipsniui atsirandančių pokyčių galima priprasti ir imti juos laikyti natūraliais. Tačiau būtina įvertinti jų priežastį. Nors akiniai gali padėti matyti ryškiau, vien jų parinkimas neatsako į visus su akių sveikata susijusius klausimus.

Tyrimų poreikis ir patikrų periodiškumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Jei įtariama akių liga, reikalingas gydytojo oftalmologo įvertinimas. Laiku suteikti pagalbą padeda optometrininkų, šeimos gydytojų ir gydytojų oftalmologų bendradarbiavimas.

Per patikrą specialistui verta nurodyti, kada prasidėjo pokyčiai, kokiomis aplinkybėmis jie labiausiai išryškėja ir ar šeimoje buvo panašių akių ligų. Taip pat svarbi informacija apie bendrą sveikatos būklę. Toks pokalbis padeda pasirinkti reikiamus tyrimus ir numatyti tolesnę priežiūrą.

Vaikų regėjimą būtina stebėti nuolat

Trumparegystė dažnai ima formuotis dar vaikystėje. Apie ją gali signalizuoti sunkumas aiškiai įžiūrėti toliau esančius daiktus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikai ne visada patys pasako, kad mato prasčiau, todėl suaugusieji turėtų pastebėti pasikeitusius jų įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.

JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko praleidžiantys lauke, rečiau tampa trumparegiais. Tačiau buvimas lauke neatstoja nei regėjimo patikros, nei specialistų paskirtos korekcijos. Jei trumparegystė jau nustatyta, jos stebėjimo ir priežiūros planą reikia aptarti su specialistu.

V. Kačergienė pažymi, kad vaiko regėjimo tikrinimas neturėtų apsiriboti vien pažymėjimo gavimu. Tėvams svarbu suprasti tyrimo rezultatus: ar vaiko regėjimas atitinka jo poreikius, ar reikalingi akiniai ir kada turėtų vykti kita patikra. Jei rekomenduotas papildomas ištyrimas, juo būtina pasirūpinti.

Akių priežiūros paslaugos turi būti lengviau pasiekiamos

Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina stiprinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje. Taryba taip pat siūlo gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.

Tai reiškia, kad akių sveikatos klausimai turi būti sprendžiami ir visos sveikatos sistemos mastu. Gyventojams reikalingas aiškus kelias nuo pirmojo kreipimosi iki būtinų tyrimų ir gydymo. Specialistai turėtų veikti pagal savo kompetencijas, o pastebėjus galimos ligos požymius žmogus turi būti nukreiptas gydytojo oftalmologo konsultacijai.

Lietuvos optometrininkų asociacija kviečia diskutuoti, kaip veiksmingiau panaudoti skirtingų specialistų žinias ir sudaryti galimybes žmonėms pagalbą gauti arčiau savo gyvenamosios vietos. Reguliarios patikros, suprantama informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas, asociacijos vertinimu, turėtų tapti kasdienės akių priežiūros dalimi.

Pasak asociacijos prezidentės, žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokios pagalbos galima tikėtis ir kokių tolesnių veiksmų imtis. Regėjimas turi įtakos galimybėms mokytis, dirbti ir išlikti savarankiškam, todėl akių priežiūra turi būti prieinama ir tada, kai ryškių sutrikimų žmogus dar nejaučia.

Asociacija Pasaulinės regėjimo dienos proga ragina prisiminti, kada regėjimas buvo tikrintas paskutinį kartą, ir su specialistu aptarti, ar reikia išsamesnio akių sveikatos įvertinimo.

V. Kačergienė kviečia tikrintis ne tik tuomet, kai žmogus jau nebegali perskaityti teksto ar sunkiai atpažįsta veidus. Jos teigimu, rūpestis akių sveikata turėtų prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena gali tapti proga nebeatidėlioti patikros ir skirti dėmesio savo regėjimui.