Donecke ukrainiečiai atsiėmė daugiau nei Paryžiaus plotą: rugsėjis nutraukė trijų mėnesių laukimą

AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas Donecko srityje leido susigrąžinti dalį teritorijų.

Rugsėjį pradėtos operacijos „Vivaldi“ tikslas buvo nustumti Rusijos pajėgas toliau nuo Slovjansko ir Kramatorsko.

Per šią operaciją Ukrainos kariuomenė Donecko srityje iš Rusijos susigrąžino iš viso 172 kv. km. Tai daugiau nei pusantro karto viršija Paryžiaus plotą.

Šią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi pas netoli Donecko srities Lymano miesto kovojančius karius. Lymanas yra už 10 km į šiaurę nuo Slovjansko.

ISW vertinimu, Ukrainos pajėgos pasistūmėjo tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo Lymano.

Nedidelių teritorijų Ukraina taip pat atsiėmė šalies šiaurėje esančioje Charkivo srityje – 7 kv. km – bei rytinėse Dnipropetrovsko ir Luhansko srityse, kur susigrąžino atitinkamai 12 ir 13 kv. km.

Tuo metu Rusijos atakos pietinėje Zaporižios ir šiaurinėje Sumų srityse Kremliaus pajėgoms leido užimti atitinkamai 104,5 ir 20 kv. km teritorijos.

Duomenys rodo, kad rugsėjį Ukrainos grynasis teritorijos prieaugis siekė 80 kv. km.

Tai pirmas kartas per tris mėnesius, kai Ukraina fiksavo teigiamą grynąjį teritorinį pokytį. Rugsėjis taip pat buvo tik šeštasis mėnuo nuo 2023 metų pradžios, per kurį Ukraina iš Rusijos susigrąžino daugiau teritorijos, nei jos prarado.

Vis dėlto abiejų kariuomenių padėtis didžiulėje fronto linijoje iš esmės lieka aklavietėje. Judėjimą abiejose pusėse apsunkina vadinamoji „naikinimo zona“, kurioje plačiai naudojami sprogmenimis ginkluoti dronai.

Maskva šiuo metu kontroliuoja daugiau kaip 19 proc. Ukrainos teritorijos. Maždaug 7 proc. okupuotų plotų sudaro Krymas ir Donbaso dalys, kurias Rusija arba prorusiški separatistai valdė dar iki 2022 metų vasarį pradėtos Rusijos invazijos.

Didžiąją dalį dabar kontroliuojamų teritorijų Rusija užėmė per pirmąsias karo savaites.

Karas Ukrainoje

ISW duomenimis, nuo sausio Rusijos pajėgos vidutiniškai per mėnesį pasistūmėdavo tik po 15,5 kv. km. Palyginimui, 2025 metais jų vidutinis mėnesinis teritorinis prieaugis buvo apie 405 kv. km.

Instituto skaičiavimuose nėra įtraukiami Rusijos deklaruojami teritoriniai laimėjimai, kurių ISW negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.

ISW bendradarbiauja su „Critical Threats Project“, veikiančiu prie kito JAV konfliktų analizės srityje besispecializuojančio analitinio centro „American Enterprise Institute“.

Diplomatiniai bandymai užbaigti daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pareikalavusį ginkluotą konfliktą tebėra įstrigę aklavietėje.

Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų net ir tų teritorijų srityse, kurias Rusija skelbiasi aneksavusi, tačiau Kyjivas jas vis dar kontroliuoja. Ukrainos valdžia tokius reikalavimus vadina kapituliacija, po kurios šalis būtų pažeidžiama galimo būsimo Rusijos puolimo.

Jungtinės Tautos nurodo, kad per pastarąsias savaites civilių aukų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pirmųjų karo mėnesių. Pagrindinė priežastis – Rusijos raketų ir dronų smūgiai Kyjivui bei kitiems Ukrainos miestams.