Dyzelino akcizas liks nepajudintas: valdžia perspėja apie šimtamilijoninę skylę biudžete

Valdantieji po daugiau nei tris valandas trukusių svarstymų nusprendė nemažinti dyzelino akcizo. Naujų sprendimų dėl išaugusių degalų kainų taip pat neatsirado – kol kas kalbama tik apie jau anksčiau aptartas viešojo transporto nuolaidas ir reikalavimą degalinėms nuolat skelbti aktualias degalų kainas.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokios iniciatyvos valdžia neplanuoja, nes akcizų mažinimas biudžetui būtų per didelė našta. Anot jo, Finansų ministerija pristatė biudžeto pajamų surinkimo situaciją, o problemų kyla tiek dėl gyventojų pajamų mokesčio, tiek dėl pelno mokesčio. Planas, pasak premjero, nebus įvykdytas keliais šimtais milijonų eurų, todėl akcizo mažinimas reikštų papildomą spragą biudžete.

Akcizo dyzelinui mažinti nežada

M. Sinkevičiaus vertinimu, dyzelino akcizo mažinimas ne tik brangiai kainuotų valstybei, bet ir skirtingai paliestų nevienodo finansinio pajėgumo vairuotojus.

Premjeras pažymėjo, kad tarp vairuotojų gali būti kuklias pensijos pajamas gaunantis žmogus, važiuojantis lapkričio 1-ąją į kapines, tačiau gali būti ir dirbantis verslo atstovas, kuriam 10 centų mažesnė kuro kaina nebūtų reikšminga pagalba.

Koalicija sutarė įgyvendinti jau aptartas priemones: siekti, kad degalų kainos būtų viešai ir patogiai prieinamos nuolat, o ne atnaujinamos tik kartą per parą. Be to, tarpmiestinio viešojo transporto, autobusų ir traukinių nuolaidoms planuojama skirti 6 mln. eurų. Kiti pasiūlymai palaikymo nesulaukė.

Valstiečių ir demokratų atstovai vis dėlto mano, kad klausimas dėl dyzelino akcizo dar bus svarstomas iš naujo.

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sakė besitikintis, kad Hormūzo sąsiauris atsivers, tačiau pabrėžė, jog prie kuro kainų klausimo bus grįžtama. Jo teigimu, demokratai pateikė konkretų planą, o Finansų ministerija naujų siūlymų nepateikė, nors akcizo mažinimas esą yra vienintelė veiksminga priemonė, kurią valstybė gali tiesiogiai valdyti.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pridūrė, kad padėčiai blogėjant prie šių priemonių teks sugrįžti, nes kitos išeities nebūtų. Jo teigimu, Vyriausybė kol kas situaciją vertina kaip tokią, kuriai pakanka kosmetinių sprendimų, tačiau susitarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyko.

Siūlymas – didinti akcizus alkoholiui

Vyriausybei stinga lėšų, reikalingų degalų akcizo mažinimui, o koalicijos partneriai nesutaria dėl papildomų mokesčių. Valstiečiai siūlo didinti kitų prekių akcizus.

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių įperkamumas didėja. Jo teigimu, valstybės sprendimas nepasinaudoti galimybe surinkti daugiau pajamų iš šių akcizų yra nelogiškas.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 5 dieną vidutinė litro dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,24 euro, o Lenkijoje – 1,76 euro. Taigi skirtumas sudarė 48 centus, o Lenkijoje dyzelinas buvo beveik puse euro pigesnis. Latvijoje litro kaina buvo 12 centų mažesnė nei Lietuvoje.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė, kad tą savaitę Lietuva pagal dyzelino kainas buvo maždaug aštuntoje vietoje. Brangiau dyzelinas kainavo šalyse, kuriose gyventojų pajamos yra gerokai didesnės, pavyzdžiui, Suomijoje, Danijoje ir Vokietijoje.

Finansų ministras Taurimas Valys ir toliau pabrėžia, kad akcizų mažinimas valstybei kainuotų neproporcingai daug. Jo teigimu, dabartiniai siūlymai dyzelino kainą sumažinti 10–12 centų biudžetui atsieitų apie 20 mln. eurų per mėnesį.

Finansų ministro lyderystės, kaip teigiama, pasigenda ne tik Seimo parlamentarai, bet ir koalicijos taryba. V. Sinkevičius sakė pasigedęs išsamaus Finansų ministerijos atlikto modeliavimo ir platesnio jo pristatymo. Jis pridūrė, kad, jo nuomone, analizę turėtų atlikti koalicijos partneriai, o ne Finansų ministerija.