Dyzelino kainos jau kelia nerimą: ar litras Lietuvoje gali pasiekti 3 eurus?

Rekordinėms dyzelino kainoms keliant vis daugiau įtampos, Lietuvos valdžia ieško būdų sušvelninti situaciją ir dėl to tariasi su Europos Komisija. Vyriausybė svarsto, kaip sustabdyti jau numatytą dyzelino apmokestinimo didinimą, dėl kurio nuo 2027 metų šių degalų litras turėtų pabrangti dar 9 centais. Ekonomistai perspėja, kad dyzelinas gali ir toliau kainuoti brangiai, o tokia rinka sudaro sąlygas naftos perdirbėjams, tarp jų Lenkijos „Orlen“, uždirbti iki penkis kartus didesnį pelną.

Šiuo metu didžiausia fiksuojama litro dyzelino kaina Lietuvoje siekia 2 eurus ir 38 centus. Vidurkis šalies degalinėse yra mažesnis, tačiau Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo rugsėjo 8-osios jis pakilo 10 centų – nuo 2,20 iki 2,30 euro už litrą.

Kitose šalyse problema dar aštresnė

Kai kur už Lietuvos ribų degalų padėtis atrodo dar sudėtingesnė. Italijos miestuose Turine, Neapolyje, Romoje ir Milane prie vieno degalinių tinklo susidarė ilgos automobilių eilės – vairuotojai skuba papildyti bakus. Europos šalys ieško atsako į smarkiai išaugusias degalų kainas ir pasaulyje juntamą jų stygių.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį į kai kurių valstybių taikomas laikinas priemones. Latvijoje dyzelino akcizas iki gruodžio 31 dienos sumažintas iki minimalaus 33 centų už litrą lygio. Iki metų pabaigos akcizą iki minimumo sumažino ir Vokietija, o Čekija tokį sprendimą pritaikė vienam mėnesiui. Ekonomisto vertinimu, tai trumpalaikės priemonės, galinčios padėti stabilizuoti degalų rinką, todėl ir Lietuvoje toks variantas neturėtų būti atmetamas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau buvo sakęs, kad Lietuva akcizo dyzelinui mažinti neplanuoja. Tuo metu finansų ministras Taurimas Valys nurodė, jog šalis su Europos Komisija aptaria galimybę kitąmet benzino ir dyzelino akcizus kelti mažiau, nei buvo numatyta. Ankstesnė valdžia, dar prieš prasidedant karui Irane, buvo įsipareigojusi Europos Komisijai didinti akcizus.

M. Sinkevičius aiškino, kad šie įsipareigojimai atsirado Lietuvai pretenduojant į RRF lėšas ir jų gavus konservatorių Vyriausybės laikotarpiu. Tuomet šalis įsipareigojo laikytis žaliojo kurso, todėl buvo įvestos CO2 bei žaliojo gazolio dedamosios.

Dėl šio sprendimo nuo kitų metų, kartu įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį, benzino litras turėtų pabrangti maždaug 3 centais, o dyzelino – apie 9 centais. Premjeras pabrėžė, kad mėginimas pakeisti šį planą gali reikšti dalies finansavimo praradimą.

Pasak M. Sinkevičiaus, staigus sprendimo atšaukimas gali lemti pareigą grąžinti dalį lėšų. Jo teigimu, apie CO2 dedamosios mažinimą, lėtesnį jos didinimą ar pokyčių išdėstymą ilgesniam laikui realiai būtų galima svarstyti tik po sausio 1 dienos.

Derybos dėl akcizų dar tęsiasi

Lietuva ir toliau derasi su Europos Komisija.

T. Povilausko vertinimu, nėra ženklų, kad kitais metais kuri nors iš Lietuvos kaimynių didintų akcizus arba CO2 dedamąsias. Jo manymu, mažiausias tikėtinas sprendimas būtų šių mokesčių nekeisti, nes Lietuvoje akcizai jau dabar yra gerokai didesni nei kaimyninėse valstybėse.

„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad geriausia išeitis būtų akcizo nedidinti net ir tuo atveju, jei to prašytų Europos Komisija. Jis siūlė remtis nestabilia padėtimi rinkoje ir priminė, kad Lietuvoje energetika jau lemia 6 proc. infliaciją.

Tarptautinių ekonomistų dėmesys krypsta ir į JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Prieš vietos vidurio kadencijos rinkimus jis gali siekti palankumo rinkėjų akyse apribodamas naftos produktų eksportą. Toks sprendimas galėtų išauginti dyzelino kainą Lietuvoje iki 3 eurų už litrą.

A. Izgorodino teigimu, tikimybė, kad taip nutiks, yra 50 iš 50. Jis pažymėjo, kad D. Trumpo administracija svarsto laikiną draudimą, nes jis galėtų būti naudingas rinkimų kampanijoje.

Dyzelino kainas stumia aukštyn ne vien paralyžiuotas Hormuzo sąsiauris. Pasaulyje taip pat sumažėjo naftos perdirbimo pajėgumai dėl karų, todėl juntamas dyzelino trūkumas, o perdirbimo kainos išaugo iki penkių kartų. „Euronews“ skelbė, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ antrą šių metų ketvirtį gavo beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo beveik 2 mlrd. eurų grynojo pelno – penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

T. Povilauskas aiškino, kad degalai parduodami rinkos kaina, todėl jai pakilus sparčiau nei žaliavinės naftos savikainai susidaro palankus skirtumas. Jo teigimu, pelnai iš tiesų yra padvigubėję ir kai kuriais atvejais išaugę dar labiau.

Lenkijoje šiuo metu diskutuojama, ar „Orlen“ reikėtų papildomai apmokestinti. Ekonomistų teigimu, Lietuva apie tokį žingsnį negali svarstyti tol, kol jo nėra ėmusis Lenkija.