Europa už tą pačią energiją paklojo 100 mlrd. eurų daugiau: Lietuvai brėžiamas ir 20 proc. šildymo brangimo scenarijus

Europos energetikos problema šiandien kyla ne tiek dėl energijos trūkumo, kiek dėl jos kainos. Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad Europos Sąjunga šiemet už tokį patį naftos ir dujų išteklių kiekį jau išleido daugiau nei 100 mlrd. eurų daugiau nei anksčiau.

Antradienį Dubline viešintis ministras LRT televizijai sakė, kad paskelbti duomenys rodo: ES už energiją moka daugiau, nors papildomo energijos kiekio negauna. Jo teigimu, vien šiais metais už tokį patį naftos ir dujų vienetų kiekį sumokėta daugiau kaip 100 mlrd. eurų daugiau nei būtų kainavę anksčiau.

Pasak L. Savicko, tai atskleidžia didelę Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro bei pasaulinių kainų svyravimų. Neformaliame ES energetikos ministrų susitikime Airijos sostinėje daugiausia dėmesio skirta ne fiziniam energijos tiekimo saugumui, o kainodarai ir infrastruktūros saugumo klausimams.

Ministras pabrėžė, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro ir pasaulinių kainų pokyčių yra itin didelė, todėl susitikimuose plačiai aptarta energijos kaina bei infrastruktūros saugumo dalis.

VERT pateikė tris šildymo kainų scenarijus

L. Savickas pažymėjo, kad aukštos energijos kainos Lietuvoje gali atsispindėti artėjančio šildymo sezono sąskaitose. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu numato tris galimus scenarijus: baziniu atveju šildymo kainos galėtų kilti kiek daugiau nei 7 proc., tikėtinu – daugiau nei 13 proc., o pesimistiniu – viršyti 20 proc.

Siekiant išvengti didžiausio kainų šuolio, jau imamasi veiksmų didinti biokuro pasiūlą. Ministro teigimu, kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija suderinti sprendimai turėtų maždaug trečdaliu padidinti biokuro žaliavos tiekimą rinkai, palyginti su praėjusiu sezonu.

L. Savickas tikisi, kad tai reikšmingai paveiks prognozes, kuriose numatomas labai didelis kainų šuolis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad biokuro kainų įtampa būdinga ne tik Lietuvai – panašią situaciją mato ir Latvija bei Lenkija. Be pasiūlos didinimo, svarstomi tiksliniai biokuro aukcionai, galimybės mažesniems gamintojams lengviau dalyvauti aukcionuose bei paprastesnės sąlygos įsivežti žaliavą iš kitų valstybių.

JAV dujos turėtų padengti apie 40 proc. buitinių vartotojų poreikio

Ministras teigė, kad Lietuva siekia mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ir įvairinti dujų tiekimą. Jis priminė apie ilgalaikį dujų tiekimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą: nuo kitų metų šildymo sezono JAV dujos turėtų užtikrinti apie 40 proc. buitinių vartotojų poreikio.

Pasak L. Savicko, sutartyje numatytas „Henry Hub“ kainodaros principas turėtų padėti valdyti kainų riziką, nors galutinė dujų kaina ir nėra fiksuota.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad artėjančią žiemą šildymas gali pabrangti 15–20 proc. Vis dėlto galutinį pokytį lems kuro kainos ir oro sąlygos.

VERT yra nurodžiusi, kad aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus paskelbti žaliavos aukcionų rezultatai.

ELTA skelbė, kad Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui. Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas šiai idėjai griežtai nepritarė, argumentuodamas, kad valstybė tam neturi lėšų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu teigė, kad lengvatinis PVM šildymui buvo pernelyg bendra priemonė, kuria naudojosi ir gyventojai, nejaučiantys jokio šildymo išlaidų spaudimo. Ministro pirmininko teigimu, ši lengvata nebus grąžinta.

LEA sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaitos renovuotuose daugiabučiuose vidutiniškai išaugo apie 5 eurus, o nerenovuotuose – apie 10 eurų.

Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji siekė 6,33 cento už kilovatvalandę.