Gydytojai jau išrašo gamtos receptus: kodėl kartais pakanka 20 minučių pasivaikščiojimo

Vizitas pas gydytoją gali baigtis ne vien vaistų receptu. Kanadoje sveikatos priežiūros specialistai pacientams gali rekomenduoti vadinamąjį gamtos receptą – per savaitę gamtoje praleisti dvi valandas, o vienas išėjimas turėtų trukti bent 20 minučių. Vienas paprasčiausių būdų laikytis tokios rekomendacijos – eiti pasivaikščioti.

Nacionalinė Kanados programa „PaRx“ veikia nuo 2020 metų. Šiuo metu joje yra užsiregistravę daugiau nei 20 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, o gamtos receptai gyventojams jau buvo išrašyti 1,8 mln. kartų. Rekomendacijos gali būti pritaikytos konkrečiai žmogui: daugiau laiko praleisti netoliese esančiame parke, pasivaikščioti miške ar reguliariai įtraukti buvimą gamtoje į savaitės planą.

Programa apima daugiau nei bendrą patarimą. Su „Parks Canada“ bendradarbiaujantys specialistai gali pacientams išrašyti prieigą prie nacionalinių parkų. Tuo metu Kanados sostinės regione gydytojai gali rekomenduoti ir apsilankymą Kanados gamtos muziejuje, įtraukdami jį į gamtos receptą.

Ėjimas siejamas ne vien su fiziniu aktyvumu

Tokia praktika atspindi platesnę tendenciją: judėjimas ir laikas gamtoje vis dažniau laikomi ne tik laisvalaikio veikla, bet ir priemone, galinčia prisidėti prie fizinės bei emocinės savijautos.

2024 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo įvertinti 75 atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 8,6 tūkst. žmonių. Tyrėjai nagrinėjo įvairių vaikščiojimo formų sąsajas su depresijos ir nerimo simptomais bei nustatė, kad vaikščiojimas buvo susijęs su šių simptomų mažėjimu.

Reikšmės turi ir aplinka

Mokslininkai vertina ne tik patį judėjimą, bet ir vietą, kurioje jis vyksta. 2021 metais atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi gamtoje vykdomas veiklas, atskleidė teigiamą poveikį suaugusiųjų psichikos sveikatos rodikliams. Tai apėmė ir žmones, kurie jau susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.

Tyrimuose buvo vertinamas fizinis aktyvumas žaliojoje aplinkoje, sodininkystė bei gamtoje vykdoma terapija. Dažniausiai efektyviausiomis pripažintos 8–12 savaičių trukmės programos, kuriose vienai veiklai buvo skiriama maždaug nuo 20 iki 90 minučių.

Vis dėlto pasivaikščiojimas nepakeičia gydymo, o sveikatos sunkumų patiriantys žmonės neturėtų gydytis vien vaikščiodami. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad reguliarus judėjimas ir kai kuriais atvejais laikas gamtoje gali būti svarbi sveikos gyvensenos bei geros savijautos dalis.

Du valandos per savaitę be sporto salės

„PaRx“ programoje siūloma gamtoje praleisti bent dvi valandas per savaitę, vienu kartu tam skiriant ne mažiau kaip 20 minučių. Tam nereikia nei kelionės į kalnus, nei ypatingo pasirengimo. Tinkamu laiku gamtoje laikomas ir pasivaikščiojimas su šunimi, buvimas parke, paukščių stebėjimas ar sodininkystė.

Vaikščiojimo pranašumas gali slypėti jo paprastume: nereikia mokytis naujos sporto šakos, pirkti inventoriaus ar ruoštis varžyboms. Užtenka išeiti iš namų – vienam, su artimaisiais, draugu ar šunimi. Nebūtina ir siekti 10 tūkst. žingsnių tikslo, kartais pakanka 20 minučių.

Paprastą įprotį kviečia išbandyti Vilniuje

Apie ėjimą vis dažniau kalbama ne kaip apie sportinį pasiekimą, o kaip apie kasdienį įprotį ir rūpinimosi savimi būdą. Būtent tokią mintį siekia perteikti „Toyota Ėjimo“ centras – judėjimas gali būti prasmingas ir tada, kai jis nėra sudėtingas.

„Toyota Ėjimo“ organizatoriai teigia, kad kitose šalyse gydytojų rekomendacijos daugiau laiko praleisti gamtoje parodo pasikeitusį požiūrį į kasdienį judėjimą. Jų teigimu, vaikščiojimas nėra vien būdas pasiekti nustatytą žingsnių skaičių – tai gali būti laikas sau, proga pabūti gamtoje, susitikti su kitu žmogumi arba trumpam atsitraukti nuo įprasto tempo.

Šią idėją praktiškai bus galima išbandyti rugsėjo 27 dieną Vilniuje vyksiančiame „Toyota Ėjime“. Renginio dalyviai galės pasirinkti 5, 10 arba 25 kilometrų trasą, o dalyvavimas bus nemokamas.

Kai norisi prasivėdinti galvą, sulėtinti dienos ritmą ar tiesiog pajudėti, nebūtina ieškoti sudėtingų sprendimų. Kartais pirmasis žingsnis gali būti paprasčiausias – išeiti pasivaikščioti.

Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.