Gynybai skiriami milijardai kelia klausimų: ar 5 proc. BVP pakaks iki 2030-ųjų?

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete gynybai planuoja numatyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba maždaug 4,8 mlrd. eurų. Opozicijos politikai abejoja, ar tokios sumos užteks numatytiems kariuomenės pajėgumams sukurti, o valdantieji ragina vertinti ne vien bendrą finansavimo dalį nuo BVP, bet ir konkrečius valstybės įsipareigojimus bei jų vykdymą.

Eltos kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai bei buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad šiemet panaudoti beveik 44 proc. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų savaime nereiškia, jog ministerijos veikloje esama problemų. Tačiau jie atkreipė dėmesį į užsitęsiančius gynybos pirkimus, poreikį lėšas naudoti veiksmingiau ir stiprinti parlamentinę priežiūrą.

Sinica: numatytų lėšų gali neužtekti

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas ir Seimo NSGK narys Vytautas Sinica mano, kad kitąmet planuojamo finansavimo nepakaks visiems numatytiems kariuomenės pajėgumams išplėtoti. Jo vertinimu, dar pernai nustatyta gynybos finansavimo didinimo kryptis jau buvo kompromisinė, nes neatitiko visų realių šalies gynybos poreikių iki 2030 metų.

Parlamentaras pabrėžė, kad papildomas finansavimas būtinas ne tik Lietuvos kariuomenės divizijos vystymui. Jo taip pat reikėtų oro gynybai stiprinti ir galimam perėjimui prie visuotinio šaukimo.

V. Sinicos teigimu, nėra objektyvių priežasčių mažinti gynybai skiriamas lėšas, palyginti su praėjusiais metais. Jis akcentavo, kad kasdienėms reikmėms tenkantys sunkumai būtų mažesni nei karo pasekmės, todėl, jo manymu, reikėtų išlaikyti pernai pasiektą finansavimo lygį.

Ragina lėšas naudoti tiksliau

Konservatorius A. Anušauskas nesiėmė spręsti, ar 5 proc. BVP kitąmet pakaks visiems šalies gynybos poreikiams. Vis dėlto jis pabrėžė, kad esminis klausimas yra tikslingas pinigų panaudojimas reikalingiems įsigijimams.

Buvusio ministro vertinimu, KAM turi greičiau ir aktyviau reaguoti į ginkluotės rinkos pokyčius bei naujų technologijų atsiradimą, o ne likti pasyvia stebėtoja.

Kaip pavyzdį jis nurodė prieš ketverius metus užsakytus kovinius bepiločius orlaivius „Switchblade“. A. Anušausko teigimu, Lietuvos gamintojai jau dvejus metus siūlo panašų produktą, kuris kai kuriomis techninėmis savybėmis, jo nuomone, yra geresnis, tačiau KAM tokių gaminių neįsigijo, nors tam buvo galimybių.

Politikas pažymėjo, kad pradėjus pirkimą, bet jam dėl įvairių priežasčių nevykstant, reikėtų ieškoti būdų lėšas panaudoti efektyviau.

Vertinti reikia ne tik BVP procentą

Seimo NSGK narys T. Martinaitis pažymėjo, kad anksčiau minėtas maždaug 5,5 proc. BVP gynybos finansavimo poreikis grindžiamas Valstybės kontrolės vertinimais. Pasak jo, Valstybės kontrolė, atsižvelgdama į šiuo metu prisiimtus įsipareigojimus, prognozuoja 5,44 proc. BVP poreikį.

Vis dėlto parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dalis gynybos įsigijimų užstringa, todėl numatyti atsiskaitymai gali būti perkelti į kitus metus. Anot jo, vertinant finansavimą nepakanka remtis vien bendra BVP dalimi – būtina žiūrėti į konkrečius įsipareigojimus, sutartis ir patį šalies BVP dydį.

44 proc. rodiklio nedramatizuoja

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. KAM asignavimų, politikai sutiko, jog vien šis skaičius neparodo ministerijos darbo efektyvumo. Gynybos pirkimų specifika, tarptautinės rinkos situacija ir atsiskaitymų terminai lemia, kad lėšos per metus panaudojamos netolygiai.

V. Sinica aiškino, kad galimybė konkrečiu metu įsigyti reikalingą ginkluotę priklauso nuo pasaulinės rinkos. Jei tinkamo pirkinio racionaliomis sąlygomis tuo metu įsigyti nepavyksta, jo vertinimu, geriau ne išleisti visų konkretiems biudžetiniams metams skirtų pinigų, o palaukti geriausios galimybės įsigyti tai, ko labiausiai reikia pagal karinį patarimą.

A. Anušauskas taip pat nurodė, kad dideli mokėjimai už gynybos įsigijimus dažnai atliekami metų pabaigoje, o kai kuriais atvejais – jau kitų metų pradžioje. Tai priklauso nuo perkamos įrangos pristatymo datų.

Jis pridūrė, kad anksčiau asignavimai buvo naudojami kiek tolygiau, todėl dabartinei situacijai įvertinti reikėtų išanalizuoti konkrečius pirkimus ir galimus jų nukėlimus.

T. Martinaitis pabrėžė, kad beveik 44 proc. asignavimų panaudojimas nėra išskirtinis reiškinys. Pasak jo, šis rodiklis, palyginti su 2020 ir 2021 metais, net yra geresnis. Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad šiemet gali būti atliktas reikšmingas mokėjimas už Lietuvos kariuomenei įsigyjamus tankus.

Anot jo, didžioji pirkimų ir paslaugų dalis įprastai tenka paskutiniam metų ketvirčiui, o įsigijimų procedūras gali pratęsti ir tarptautiniai pirkimai bei Europos Sąjungos reikalavimai.

NSGK gali nagrinėti stringančius pirkimus

Nors vien pagal asignavimų panaudojimo rodiklį politikai nemato pagrindo kritikuoti KAM, jie sutaria, kad užsitęsusių pirkimų priežastis reikėtų išsamiau išnagrinėti Seimo NSGK.

T. Martinaitis teigė, kad komitetas prie šio klausimo gali grįžti dar spalį. Tuomet būtų vertinama, kokios kliūtys trukdo laiku vykdyti planuotus gynybos įsigijimus, kuriuose pirkimuose kyla problemų ir ar įstatymų iniciatyvomis būtų galima sumažinti biurokratiją bei išvengti besidubliuojančių procedūrų.

Pasak jo, NSGK nuolat vykdo krašto apsaugos sistemos asignavimų parlamentinę kontrolę ir stebi Lietuvos kariuomenės divizijos vystymą, kad jos parengtis būtų užtikrinta iki 2030 metų.

V. Sinica taip pat neabejoja, kad asignavimų panaudojimo tema bus svarstoma NSGK. Jo vertinimu, tokį klausimą gali inicijuoti tiek opozicija, tiek kai kurie valdantieji.

ELTA primena, kad Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numato 5 proc. BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Šiemet gynybos finansavimas siekia maždaug 5,38 proc. BVP.

Buvusi finansų ministrė G. Skaistė anksčiau teigė, kad KAM apskaičiuotas metinis gynybos finansavimo poreikis sudaro apie 5,5 proc. BVP. Todėl, jos vertinimu, kitų metų biudžete numatytų lėšų gali nepakakti planuojamiems įsipareigojimams įgyvendinti.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie krašto apsaugos sistemos finansavimą, savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. ministerijai skirtų asignavimų.