Ilgesnis gyvenimas slepia riziką: gydytoja atskleidė, kodėl vien vaistų gali nepakakti

Ilgėjanti gyvenimo trukmė laikoma svarbiu medicinos pasiekimu, tačiau kartu su amžiumi dažnėja ir lėtinių ligų rizika. Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną dėmesys skiriamas ne vien ilgaamžiškumui, bet ir galimybėms susirgus išlaikyti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę.
Manoma, kad diagnozavus lėtinę ligą svarbiausia tampa vaistai, tačiau tyrimai rodo, jog iki 80 proc. tokių susirgimų gali būti susiję su sveikatai nepalankiu gyvenimo būdu. Prie jų priskiriamas antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas bei podagra. Todėl svarbu koreguoti kasdienius įpročius ir nuosekliai sekti ligos eigą. Reikšmingas vaidmuo šiame procese tenka šeimos gydytojo komandai bei joje dirbančiam gyvensenos medicinos specialistui.
Diagnozė nereiškia, kad sveikatos priežiūra baigiasi – paciento būklė ir toliau vertinama pagal individualiai sudarytą planą.
Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė pažymi, kad lėtinės ligos neretai vystosi nepastebimai: žmogus gali jaustis gerai, nors tyrimų rezultatai jau signalizuoja apie poreikį koreguoti ligos valdymą. Dėl šios priežasties ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena pacientui yra tokia pat svarbi kaip gydymas.
Ligos eigą prižiūri ne vien gydytojas
Lėtinių ligų stebėsenoje dirba visa šeimos gydytojo komanda. Šeimos gydytojas prižiūri gydymą, įvertina tyrimų rodiklius ir, jei būtina, keičia vaistų dozes. Slaugytojai primena pacientams apie profilaktinius vizitus, matuoja sveikatos rodiklius bei padeda laikytis numatyto gydymo plano.
Gyvensenos specialistas padeda keisti įprastą kasdienybę: subalansuoti mitybą, parinkti saugų fizinį aktyvumą, valdyti stresą ir gerinti miego kokybę. Toks darbų pasiskirstymas padeda veiksmingiau kontroliuoti cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją ir širdies nepakankamumą.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova teigia, kad reguliariai dalyvaujant stebėsenos procese sveikatos pokyčius galima pastebėti anksčiau ir reaguoti dar iki komplikacijų atsiradimo. Tai leidžia mažinti ligos paūmėjimų tikimybę bei rečiau prireikia gydymo ligoninėje. Tinkamai kontroliuojamos lėtinės ligos suteikia galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
Ligonių kasa primena, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų planingai lankytis pas šeimos gydytojo komandą net ir tuomet, kai jaučiasi gerai. Reguliari priežiūra bei bendradarbiavimas su specialistais padeda valdyti ligą, o kai kuriais atvejais – pasiekti ir jos remisiją.




