Justiniškėse kyla įtampa: gyventojai baiminasi likti be šviesos ir žalumos

Vilniaus Justiniškių gyventojai teigia tik neseniai sužinoję, kad šalia jų namo dar prieš daugelį metų buvo suformuotas sklypas, kuriame numatytos naujo daugiabučio statybos. Žmonės piktinasi, jog penkiaaukštis pastatas iškils priešais jau gyvenančių vilniečių langus, todėl dalis jų baiminasi gyventi tarsi kurmiai.

Gyventojams nerimą kelia ir sklype augę medžiai – darbininkai jau nupjovė kelis jų, tarp jų buvo ir saugotinų klevų. Tuo metu prie Vilniaus savivaldybės protestavo apie dešimt aktyvistų bei Žaliųjų partijos narių, raginusių valdžią labiau rūpintis džiūstančiais ir dėl statybų kertamais medžiais.

Vieno Justiniškėse esančio devyniaaukščio gyventojai sako nesijaučiantys ramūs, nes savivaldybė pritarė planams priešais jų langus statyti penkiaaukštį daugiabutį.

Pirmame devyniaaukščio aukšte gyvenanti Sofija pasakojo, kad dabar pro langus dar mato tekančią saulę, tačiau pastačius naują namą situacija pasikeistų. Jos teigimu, gyventojai taip pat moka mokesčius, todėl nenori likti be šviesos.

Regina parodė, kad pro beveik visus jos buto langus po statybų matytųsi šermukšnis ir už jo esanti naujo namo siena.

Naujas pastatas numatytas šalia 18 butų

Planuojamas daugiabutis turėtų iškilti visai greta namo, kuriame yra 18 butų. Gyventojai prisimena, kad anksčiau džiaugėsi aplinkine žaluma, tačiau dabar, jų manymu, turės žvelgti į kaimynų langus.

Vilniaus savivaldybė žemės sklypą suformavo prieš 13 metų. Valentina svarstė, ar tai galėjo būti susiję su Artūro Zuoko sprendimais.

Vėliau sklypas, atkūrus nuosavybės teisę, atiteko fiziniam asmeniui. Iš jo žemę nusipirko statybų bendrovė.

Taikos seniūnaitis Vaidas Kovalčikas teigė įžvelgiantis galimą verslo interesų atstovavimą, nes, jo vertinimu, iš anksto buvo aišku, kad sklypas nebus naudojamas daržovėms auginti.

Apie greta esančią naujai suformuotą teritoriją ir tai, kad ji priklauso statybų bendrovei, gyventojai teigia sužinoję tik po 10 metų, kai vystytojui prireikė viešai pristatyti numatomą projektą.

V. Kovalčikas sakė, kad vystytojo pateiktuose pasiūlymuose viskas atrodo patraukliai, tačiau, jo nuomone, vizualizacijomis galima sudaryti kitokį nei būsima realybė įspūdį – jose pastatas apšviestas saulės iš visų pusių.

Kirtimai sukėlė dar daugiau klausimų

Gyventojai atkreipė dėmesį, kad projekto vizualizacijose esantis devyniaaukštis rodomas be langų į planuojamo pastato pusę. Jie taip pat nerimauja dėl galimo automobilių stovėjimo vietų trūkumo, abejoja, ar perkeliami medžiai prigis, ir baiminasi, kad komercinėse patalpose, esančiose pakeliui į mokyklą, gali atsirasti baras arba kazino.

Pasak gyventojų, statytojai, nepaisydami jų prieštaravimų, atsiuntė darbininkus nukirsti kelis medžius, tarp kurių buvo saugotinų klevų. Savivaldybė tokiems darbams buvo išdavusi leidimą.

Viena gyventoja teigė, kad medžių pjovimas jai buvo labai skaudus, o darbininkų elgesį ji suprato kaip sąmoningą bandymą erzinti vietos žmones.

Savivaldybės atstovai nurodo, kad sklypai buvo išparceliuoti seniai, todėl dabar galimybės tam prieštarauti yra ribotos. Vilniaus vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė teigė, kad pakeitimai galėtų būti sprendžiami teisme, nes tai yra privatus sklypas, kurį juridinis asmuo įsigijo iš fizinio asmens.

V. Kovalčikas piktinosi, kad visuomenės interesas šioje situacijoje, jo nuomone, nėra ginamas.

Statytojai TV3 žinioms nurodė, kad veikia laikydamiesi teisės aktų. „Lithome“ generalinis direktorius Igoris Trofimovas teigė, jog bendrovė nuosekliai vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais įstatymais ir kitais dokumentais, reguliuojančiais statinių projektavimą, statybą bei leidimų išdavimą.

Prie savivaldybės protestavo Žaliųjų partijos atstovai

Prie Vilniaus savivaldybės susirinko maždaug dešimt Žaliųjų partijos narių ir kitų aktyvistų. Jie ragino miesto valdžią daugiau dėmesio skirti džiūstantiems medžiams, naujų trinkelių spaudžiamiems želdiniams ir dėl statybų kertamiems medžiams.

Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigė, kad Vilniaus valdžia, jos vertinimu, miesto medžius labiau paverčia malkomis deginimui, o ne kuria ilgalaikį žalią miesto rūbą, kuris padėtų atlaikyti audringas ir karštas vasaras.

Žaliųjų partijos vicepirmininkas Laurynas Okockis sakė, kad savivaldybės viešųjų ryšių skyrius yra du ar tris kartus didesnis už padalinį, atsakingą už miesto gamtą ir aplinką, todėl, jo manymu, prioritetai sudėlioti netinkamai.

V. Marozienė teigė, kad visada galima situaciją gerinti, tačiau savivaldybė, jos žiniomis, deda daug pastangų.

Vis dėlto protestuotojams nepavyko susitikti su sostinės valdininkais. Žalieji bandė jiems įteikti malkų, tačiau dovanos niekas nepriėmė.