Kiaulės galvos protestas prie mečetės įžiebė naują konfliktą: planai Kaune gali paliesti ir viešas musulmonų pamaldas

Po rugsėjo 11-ąją prie Kauno mečetės surengto baikerių protesto, per kurį buvo demonstruojama kiaulės galva, diskusijos nesibaigia. Situaciją prašoma įvertinti ir Valstybės saugumo departamento, o musulmonų muftijus Aleksandras Beganskas ragina nedelsiant stiprinti saugumą – aptverti teritoriją bei įrengti stebėjimo kameras.

Kauno savivaldybė nurodo, kad papildomų kamerų Ramybės parke įrengimas jau buvo numatytas anksčiau. Tuo metu tvorų aplink mečetę savivaldybė neplanuoja. Visa parko teritorija paskelbta neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis, jai rengiamas detalusis planas. Tai ateityje gali turėti įtakos viešiems musulmonų susibūrimams ir pamaldoms lauke.

Per protesto akciją prie mečetės aidėjo motociklų garsai ir muzika, besimeldžiantiems musulmonams buvo rodoma kiaulės galva, skanduota „Lietuva“. Musulmonai atsakė šūksniais „Allahu akbar“.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis incidentą įvardijo kaip provokaciją, naudingą „mūsų priešams“, ir teigė, kad ją turėtų įvertinti teisėsauga. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paprašė Valstybės saugumo departamento įvertinti abi konflikto puses – tiek veikiantį muftiatą ir jo vadovybę, tiek proteste dalyvavusius baikerius.

Ministras taip pat pabrėžė, kad šis įvykis neatsirado staiga, o jau kelerius metus vykstanti migracija visuomenėje kelia įtampą. Gavus institucijų atsakymus, pasak jo, bus galima priimti sprendimus.

Praeivių nuomonės išsiskyrė

Kalbinti gyventojai baikerių veiksmus vertino nevienodai. Dalis jų manė, kad protestuotojai galėjo peržengti ribas, tačiau kartu kėlė klausimą dėl migracijos ir atvykstančių žmonių prisitaikymo prie Lietuvoje galiojančių tradicijų bei taisyklių.

Kai kurie praeiviai akcentavo, kad musulmonams melstis drausti nereikėtų, nors viešų religinių praktikų demonstravimą vertino kritiškai. Kiti abejojo, ar vaizdo stebėjimo kameros galėtų užkirsti kelią panašiems incidentams.

Muftijus prašo tvorų ir kamerų

„Antrojo muftiato“ vadovas Aleksandras Beganskas teigė siekiantis užtikrinti savo narių ir pastatų saugumą. Jis ragino nedelsiant spręsti Kauno mečetės teritorijos aptvėrimo klausimą ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Tačiau savivaldybė nurodo, kad tvoros aplink mečetę neatsiras. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas sakė, kad teritorijoje kamerų jau yra nemažai, bet dalis vietų lieka nepakankamai matomos. Savivaldybė nustatė, kad reikia dar 10 kamerų, jų įsigijimas jau atliktas, todėl artimiausiu metu jos turėtų būti sumontuotos.

Ramybės parkui rengiamas detalusis planas

Pasak G. Barčausko, visa Ramybės parko teritorija yra paveldinė ir paskelbta neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis. Šiuo metu rengiamas detalusis planas visai teritorijai.

Savivaldybės atstovas aiškino, kad kapinių teritorijoje turi būti laikomasi rimties ir tvarkos, joje neturėtų būti triukšmo ar susibūrimų. Į klausimą, ar musulmonų bus prašoma nesimelsti lauke kapinių teritorijoje, jis konkretaus atsakymo nepateikė, nurodydamas, kad tai paaiškės suformavus sklypą.

Neatmetama, kad patvirtinus detalųjį planą ir priėmus papildomus sprendimus gali būti ribojami gausūs penktadienio musulmonų susirinkimai prie mečetės bei garsios viešos pamaldos.