Kojų venų operacijoms – naujas barjeras: nuo 2027-ųjų daliai pacientų teks mokėti patiems

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje keisis valstybės apmokamų kojų venų operacijų tvarka. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinti atnaujinti dienos chirurgijos paslaugų kriterijai numato, kad daliai pacientų, kuriems operacija iki šiol galėjo būti kompensuojama ankstesnėse ligos stadijose, už procedūrą reikės atsiskaityti savo lėšomis.
Pagal naująją tvarką Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis chirurginis kojų venų gydymas bus apmokamas tik esant pažengusiai lėtinei venų ligai ir atitikus visus nustatytus reikalavimus.
Valstybės lėšomis gydys tik pažengusią ligą
Ministerija kriterijus sugriežtino po to, kai reikšmingai padidėjo kojų venų operacijų skaičius. SAM nurodo, kad tokius pakeitimus siūlė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Anot ministerijos, chirurginės intervencijos poreikis turės būti pagrįstas objektyvia klinikine informacija, ultragarsinių tyrimų duomenimis, ligos stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais. Prie jų taip pat turės būti pridėtos paciento būklę rodančios nuotraukos.
PSDF apmokamas chirurginis gydymas bus galimas tik tuomet, jei pacientas atitiks visus tris kriterijus:
- bus diagnozuota lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis, atitinkanti C4–C6 stadiją pagal CEAP klasifikaciją;
- pulsinio Doplerio (PW) tyrimu bus nustatytas hemodinamiškai reikšmingas paviršinių venų refliuksas, trunkantis ilgiau nei 0,5 s., ir tai bus užfiksuota medicinos dokumentuose;
- medicinos dokumentuose bus pateiktos nuotraukos, įrodančios C4–C6 stadijai būdingus pakitimus.
Jeigu šių sąlygų nebus, pacientams bus siūlomas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija. Norint atlikti operaciją kitais atvejais, už ją reikės mokėti patiems.
SAM taip pat pažymėjo, kad rengiant pakeitimus gydytojų nuomonės išsiskyrė: kraujagyslių chirurgai ir chirurgai nesutarė, kur turėtų būti nustatytos intervencijų ribos. Galiausiai nuspręsta remtis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais.
Medikai baiminasi daugiau užleistų ligų
Naujoji tvarka jau anksčiau sukėlė daug diskusijų. Dalis gydytojų įspėjo, kad ribojant operacijų kompensavimą ankstyvesnėse stadijose gali daugėti komplikacijų, nes ligos bus gydomos vėliau.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas teigė nesuprantantis, kodėl ignoruojamos lengvesnės ligos stadijos, nors jos gali progresuoti. Jo vertinimu, ankstyvųjų stadijų negydymas gali reikšti, kad procedūra tampa neprieinama žmonėms, neturintiems pakankamai lėšų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į akių vokų operacijas ir teigė, kad Valstybinė ligonių kasa yra nurodžiusi, jog finansiniu požiūriu tai nėra didelė problema. G. Ramanausko nuomone, tokie sprendimai labiau didina visuomenės nepasitenkinimą.
Abejoja sprendimo argumentais
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė, kalbėdama apie kosmetines kojų venų operacijas, suabejojo argumentais, kuriais grindžiama naujoji tvarka.
Jos vertinimu, vien faktas, kad Didžiojoje Britanijoje ar kitose valstybėse atliekama mažiau tokių operacijų, nėra pakankamas paaiškinimas. A. Gerliakienė pabrėžė, kad mažesnį operacijų skaičių gali lemti skirtinga diagnostika, klinikinio poreikio nebuvimas, specialistų trūkumas ar finansavimo stoka.
Ji sutiko, kad gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų, tačiau, jos nuomone, reikėtų vertinti konkrečias situacijas. A. Gerliakienė teigė pasigendanti, kad ligonių kasos įvertintų, ar kiekvienu atveju klinikinis operacijos poreikis buvo pagrįstas. Pasak jos, objektyviam vertinimui galima remtis tyrimais ir nuotraukomis, o trūkstant kompetencijos – pasitelkti nepriklausomus specialistus.
Chirurgas: ankstyvose stadijose galima gydyti konservatyviai
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis aiškino, kad pakeitimais siekiama kompensuojamą chirurginį gydymą skirti pacientams, turintiems aiškius ir objektyviai užfiksuojamus ligos požymius – odos pakitimus bei ultragarsiniu tyrimu nustatytą venų vožtuvų nesandarumą.
Jo teigimu, venų varikozę galima gydyti ir ankstesnėse stadijose, tačiau tokiu atveju indikacijos dažniau susijusios su subjektyviau vertinamais simptomais. Ankstyvesnėse stadijose pacientų nusiskundimai neretai būna nestiprūs, sunkiau objektyviai įvertinami, o dalis atvejų susiję su kosmetiniais motyvais ar nepagrįstomis baimėmis.
M. Laukaičio teigimu, daugeliui tokių pacientų gali būti taikomas konservatyvus gydymas bei gyvenimo būdo korekcija. Jis nurodė, kad pacientų, kurių liga pažengusi, gydymo galimybės dėl naujų kriterijų neturėtų pablogėti, o kai kuriais atvejais net gali pagerėti dėl trumpesnių eilių. Vis dėlto ankstyvesnės stadijos liga sergantys žmonės už chirurginį gydymą turėtų mokėti patys.
Operacijos sudaro reikšmingą įstaigų pajamų dalį
Kraujagyslių chirurgas taip pat pripažino, kad klausimas jautrus ekonomine prasme, nes venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra. Įsigaliojus pakeitimams, pajamos mažėtų ir privačioms, ir viešosioms gydymo įstaigoms, nes abi gali turėti sutartis su VLK dėl tokių paslaugų.
Pasak M. Laukaičio, kai kurioms įstaigoms šios operacijos sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl ir kyla pasipriešinimas. Jis pabrėžė, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, todėl pokyčiai neturėtų būti vertinami vien kaip privataus sektoriaus stiprinimas.
Jo teigimu, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje siūlymai buvo aptarti, o dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turi priklausyti nuo aiškių ir objektyvių indikacijų. M. Laukaitis tvirtino, kad žalos pacientų sveikatai dėl to neturėtų būti.
Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, o JAV – apie 300. Pernai Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. tokių operacijų, o 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.




