Krizės metu gali pritrūkti laiko: Sinkevičius pabrėžė verslo vaidmenį aprūpinant gyventojus

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad sklandžiam valstybės rezervo sistemos veikimui krizių metu neužtenka vien valstybės pasirengimo – būtinas ir aktyvus verslo dalyvavimas.

Apie tai jis penktadienį kalbėjo Kaune vykusiame parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ forume.

Anot ministro pirmininko, sutrikus įprastai rinkos veiklai valstybė privalo galėti patenkinti svarbiausius žmonių poreikius. Tam iš anksto turi būti aiškiai sutarta dėl atsakomybių ir gyventojų aprūpinimo maisto atsargomis organizavimo.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad valstybės rezervas yra vienas svarbiausių pasirengimo krizėms elementų. Jo teigimu, maisto atsargos turi būti ne tik prieinamos, bet ir greitai bei tinkamai paskirstomos, todėl prie valstybės veiksmų turi jungtis verslas.

Premjero vertinimu, rezervo sistema turi veikti darniai, o bendradarbiavimas su gamintojais bei tiekėjais turi būti išbandytas praktiškai. Jis pažymėjo, kad tai sudėtinga sistema, kurios pagrindą turi sudaryti rizikų vertinimas, apskaičiuoti poreikiai, patikrinti scenarijai ir aiškiai paskirstyta atsakomybė.

Pasak M. Sinkevičiaus, sistemą būtina reguliariai tikrinti praktikoje. Dėl to procedūros ir institucijų sąveika buvo testuojamos prieš kiek daugiau nei savaitę pasibaigusiose mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas“.

VK: rezervas gali nepasiekti gyventojų tada, kai jo labiausiai reikės

Kaip anksčiau skelbė ELTA, šiemet atliktas Valstybės kontrolės (VK) auditas nustatė, kad valstybės rezervas formuojamas nevertinant didžiausią riziką keliančių pavojų. Auditorių teigimu, dabartinė atsargų kaupimo ir valdymo tvarka negarantuoja nei pakankamo jų kiekio, nei operatyvaus pristatymo į reikalingas vietas.

Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos: medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės bei maisto produktai.

Audito duomenimis, Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių, kaupimo terminų ir datos, iki kada jos turi būti sukauptos, nors tai numatyta teisės aktuose.

Nuo 2022 metų iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti iš viso buvo skirta 12,6 mln. eurų.

Taip pat nustatyta, kad iškilus grėsmei valstybės rezervo maisto atsargos būtų pradėtos naudoti tik septintą dieną. Pirmąsias 72 valandas gyventojai maistu turėtų apsirūpinti patys, o ketvirtą–šeštą dienomis tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Vis dėlto auditas atskleidė, kad savivaldybės šiam tikslui atsargų nekaupia.

VK taip pat konstatavo, kad per 8 metus nuo 2017 metais atlikto audito nebuvo įgyvendintos anksčiau pateiktos rekomendacijos, susijusios su tinkamu valstybės pasirengimu.