Lietuviai keičia automobilių pasirinkimus: dyzelį stumia hibridai, o visureigiai dominuoja

Naujas automobilis Lietuvoje vis mažiau siejamas su prabanga. Naujausių automobilių rinkos duomenys rodo augančią paklausą: šiemet šalyje registruoti 37 412 nauji automobiliai – 16 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo įsigyti 32 197 automobiliai.
„AutoTyrimų“ statistika patvirtina, kad Lietuvos gyventojai naujus automobilius renkasi vis aktyviau, o rinkoje ryškėja ir pasikeitę pirkėjų prioritetai.
Trys markės užima daugiau nei pusę rinkos
Pagal naujų automobilių registracijas iš kitų gamintojų aiškiai išsiskiria „Toyota“, „Škoda“ ir „Volkswagen“. Šių trijų markių automobiliai kartu sudaro daugiau nei pusę visų šiemet Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių.
Lyderės poziciją išlaiko „Toyota“ – šiemet registruoti 6 953 nauji šio gamintojo automobiliai. Dėl kitų dviejų vietų vyksta itin artima kova: „Škoda“ užregistravo 6 276 automobilius, o „Volkswagen“ – vos vienu mažiau, 6 275.
Nuo šio trejetuko kiti gamintojai atsilieka gerokai. Ketvirtoje pozicijoje esanti „Dacia“ šiemet pritraukė 1 631 pirkėją, „Audi“ registravo 1 525 automobilius, o „Kia“ – 1 496.
Tarp populiariausių modelių antrą vietą užima „Škoda Octavia“, kurios registruota 2 007 vienetai. Trečia liko „Volkswagen T-Roc“ su 1 944 registracijomis.
Po jų rikiuojasi „Toyota Yaris Cross“ (1 924 vnt.), „Škoda Kodiaq“ (1 694 vnt.), „Toyota Corolla“ (1 511 vnt.), „Toyota RAV4“ (1 172 vnt.), „Nissan Qashqai“ (1 102 vnt.), „Hyundai Tucson“ (1 054 vnt.) ir „Toyota C-HR“ (1 033 vnt.).
Pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius SUV
Nors japoniškų ir vokiškų automobilių populiarumas Lietuvoje išlieka, automobilių rinkos dalyviai fiksuoja pasikeitusį modelių pasirinkimą. BMW ir „Mini“ prekės ženklų vadovas Paulius Černiauskas teigia, kad šiemet pirkėjai dažniau krypsta į kompaktiškesnius, visureigių bruožų turinčius modelius.
Anksčiau BMW modelių gretose didžiausios paklausos sulaukdavo X5 ir X6, tačiau dabar labiau perkami mažesni X3, X2 ir X1. P. Černiausko vertinimu, tam įtakos gali turėti gerėjanti gyvenimo kokybė, leidžianti didesniam skaičiui žmonių įsigyti mažesnį, bet premium klasės automobilį.
Krosoveriai ir SUV išlieka paklausūs, o tradicinių kėbulų modeliai domina mažesnę dalį pirkėjų. Pasak BMW atstovo, sedanai ir universalai sudaro tik maždaug kas dešimtą iš salonų išvažiuojantį BMW. Didžioji dalis kitų parduodamų automobilių yra visureigių tipo, o kupė bei hečbekai tesudaro labai nedidelę pardavimų dalį.
Kiniškos markės sparčiai augina pardavimus
Lietuvoje pirkėjų randa ir veiklą šalyje pradėję Kinijos automobilių gamintojai. Nors viešojoje erdvėje vis dar galima pastebėti skeptišką požiūrį į kiniškus automobilius, pardavimų duomenys signalizuoja besikeičiančias tendencijas.
Kinijos koncernui SAIC priklausančio prekės ženklo MG pardavimai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje išaugo 864 proc. ir pasiekė 646 automobilius.
Didelį šuolį fiksavo ir „Geely“ koncerno markė „Lynk & Co“. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį buvo parduoti tik 49 šios markės automobiliai, o šiemet lietuviai jau įsigijo 246 „Lynk & Co“ automobilius.
Dyzelio dalis toliau traukiasi
Naujų automobilių rinkoje mažėja ir dyzelinių modelių populiarumas. SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas nurodo, kad tarp privačių klientų finansuojamų automobilių dyzelio dalis per kelerius metus nukrito iki neregėtų žemumų.
2023 m. dyzeliniai automobiliai sudarė apie 14 proc. SEB privačių klientų finansuojamų automobilių. 2025 m. ši dalis smuko iki 8 proc., o šiemet siekia maždaug 6,5 proc.
Tuo pat metu elektromobilių finansavimas per dvejus metus padidėjo maždaug 1,7 karto, o hibridinių automobilių skaičius išaugo beveik perpus.
Tą pačią kryptį mato ir BMW atstovai. Jei 2023–2024 m. dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 45 proc. BMW pardavimų, 2025 m. jų dalis buvo kiek didesnė nei 30 proc., o šiemet nukrito iki maždaug 28 proc.
Pasak ekspertų, rinkos pokyčius lemia ne vien klientų pageidavimai. Mažėja naujų dyzelinių automobilių pasiūla, jų kainos nebėra tokios konkurencingos kaip anksčiau, o augantis hibridų bei elektromobilių asortimentas suteikia pirkėjams daugiau alternatyvų.
S. Norbutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos gamintojų spaudimą rinkoje ir aktyvesnį tradicinių automobilių gamintojų elektrifikuotų modelių skatinimą. Taip siekiama įvykdyti Europos Sąjungos keliamus CO2 emisijų reikalavimus.
Prie elektrifikuotų automobilių augimo prisideda ir valstybės paskatos bei mokestiniai sprendimai. P. Černiausko teigimu, šiuo metu sparčiausiai didėja įkraunamų hibridų segmentas, kuriam įmonėms taikoma PVM lengvata.
Lietuva aplenkė Latviją ir Estiją kartu
Naujų automobilių paklausa didėja visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuva pagal apimtis šiemet išsiskiria. Šalyje nupirkta 37,4 tūkst. naujų automobilių – daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu, kur registruota beveik 33 tūkst. automobilių.
Visame regione matoma ta pati kryptis: SUV ir krosoveriai tampa vyraujančiu pasirinkimu. Estijoje šio tipo automobiliai sudarė 73,1 proc. visų šiemet parduotų naujų automobilių, o Latvijoje – 68,2 proc.
Latvijoje universalams tenka 10,9 proc. rinkos, hečbekams – 10,1 proc., o sedanams – 5,6 proc. Estijoje hečbekai sudaro 9,6 proc. pardavimų, universalai – 7,9 proc., sedanai – tik 4,2 proc.
Lietuvoje perkamiausiu nauju automobiliu šiemet tapo „Volkswagen Tiguan“, o „Volkswagen T-Roc“ pakilo į trečią vietą. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje „Volkswagen“ modeliai tarp lyderių nėra tokie ryškūs.
Latvijos populiariausių modelių dešimtuke nėra nė vieno vokiško automobilio. Pirmauja „Škoda Octavia“ su 894 registracijomis, antra yra „Toyota Corolla“ su 742, trečia – „Škoda Kodiaq“ su 726. Į dešimtuką pateko ir „Renault Symbioz“ bei „Renault Captur“, atspindintys Latvijos pirkėjų simpatijas prancūziškiems automobiliams.
Estijoje pirmąsias tris vietas užėmė japoniški ir čekiški modeliai: „Toyota Yaris Cross“ registruotas 1 003 kartus, „Toyota Corolla“ – 851 kartą, o „Škoda Kodiaq“ – 834 kartus. Lietuvoje populiariausias „Volkswagen Tiguan“ Estijoje užima tik penktą vietą.




