Lietuvoje ryškėja nerimą kelianti tendencija: kodėl musulmonų kaimynystės nenorėtų 51 proc. apklaustųjų

Migracijos klausimas Lietuvoje vis labiau supriešina visuomenę. Dalis gyventojų vis nepalankiau vertina migrantus ir musulmonus, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau sustiprino. Specialistų teigimu, tokio požiūrio ištakos slypi ne vien dabarties politiniuose procesuose, bet ir istoriniuose patyrimuose.

Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė dr. Gražina Bielousova bei komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.

Apklausos rodo nepalankias nuostatas

G. Bielousovos vertinimu, migrantų klausimu visuomenės nuotaikos iš tiesų yra paaštrėjusios. Tai esą atspindi ne tik pavieniai įvykiai, įskaitant situaciją dėl Kauno mečetės ar protestus už ir prieš migraciją, bet ir gyventojų apklausų rezultatai.

Pasak mokslininkės, naujausiose apklausose daugiau nei pusė, maždaug 51 proc., lietuvių nurodė nenorintys musulmonų savo kaimynystėje. Kartu, anot jos, apklausos fiksuoja ir didėjantį nepalankumą rusakalbiams žmonėms.

Istoriniai įvykiai formavo islamo kaip grėsmės vaizdinį

G. Bielousova pažymėjo, kad neigiamą požiūrį į musulmonus gali paaiškinti ilga istorinių aplinkybių grandinė. Vienu svarbiausių atspirties taškų ji įvardijo Rugsėjo 11-osios įvykius, po kurių islamas daugelyje pasaulio šalių imtas sieti su grėsme.

Tačiau Lietuvai reikšmingi ir artimesni įvykiai. Tarp jų – krizė prie Baltarusijos sienos, kai migrantai, daugiausia atvykę iš musulmoniškų valstybių, Baltarusijos ir Rusijos režimų buvo pasitelkti siekiant trikdyti Lietuvos politinę situaciją, daryti įtaką visuomenės nuotaikoms ir destabilizuoti padėtį.

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į sovietmečio palikimą, kuris gali būti labiau aktualus vyresnės kartos žmonėms. Afganistano karo metu vietos kovotojų pasipriešinimas Sovietų Sąjungos kariams buvo grindžiamas islamu, todėl ši religija sovietiniame pasakojime buvo vaizduojama kaip pavojinga, modernizacijai ir revoliucijai priešiška jėga.

Kaip islamas buvo pristatomas Sovietų Sąjungoje?

Sovietų Sąjungoje musulmonai pirmiausia buvo siejami su Centrine Azija. Viešajame naratyve buvo pabrėžiama, kad Sovietų Sąjunga šioms tautoms suteikė tautinę tapatybę, valstybingumą ir modernizaciją. Tuo pačiu jų religinė tapatybė buvo pateikiama kaip atsilikimo priežastis – esą ji lėmė nemodernumą ir klajoklišką gyvenimo būdą.

Toks aiškinimas Sovietų Sąjungai leido stiprinti platesnę mintį, kad religija apskritai stabdo pažangą. Lietuvoje gyvenusių totorių tapatybę sovietinė sistema stengėsi formuoti kaip etnokultūrinę, o ne religinę: akcentuoti kultūrinius bruožus ir kiek įmanoma atskirti juos nuo islamo.

Islamas buvo iš dalies toleruojamas, tačiau kartu ir kontroliuojamas. Po Antrojo pasaulinio karo įkurta SADUM organizacija vienijo musulmonus, buvo prižiūrima Maskvos ir telkė jai palankius asmenis. Kaip ir daugelis Sovietų Sąjungoje kontroliuojamų religinių struktūrų, ji buvo naudojama ir žvalgybiniais tikslais.

Anot G. Bielousovos, Afganistano karas atgaivino sovietinius pasakojimus apie islamo keliamą pavojų, nes reikėjo aiškinti, kodėl Sovietų Sąjungai nepavyksta lengvai laimėti karo. Islamo tema vėliau viešojoje erdvėje vėl išryškėjo ir dėl Čečėnijos, kuri buvo itin opus klausimas sovietmečiu bei pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nuotaikų bangas sustiprina viešos diskusijos

A. Zabarausko teigimu, ryškesnis migracijos temos paaštrėjimas prasidėjo 2023 metų pabaigoje. Tuometinis VSD vadovas visuomenę informavo apie išaugusį baltarusių, o ypač baltarusių migrantų skaičių, VSD galimybių juos kontroliuoti ribotumą ir istoriškai aukštą Baltarusijos KGB veiklos Lietuvoje intensyvumą.

Vis dėlto tuomet ši tema nesulaukė tokios visuomeninės reakcijos, kokia kilo vėliau. Pasak komunikacijos specialisto, impulsu tapo situacija dėl Kauno mečetės ir musulmonų. Iš pradžių buvo išsakytas prašymas kultūringai elgtis prieigose ir kaimynystėje, vėliau kilo platesnė diskusija, o galiausiai surengti šeštadieniniai protestai. Dabar, jo vertinimu, gali būti artėjama prie migracijos politikos pokyčių.

A. Zabarauskas pabrėžė, kad visuomenės reakcijos į migracijos klausimus kyla bangomis, tačiau jų mastas nebūna vienodas. Nors pats reiškinys gali būti panašaus dydžio, jo atgarsiai visuomenėje, politikoje ir žiniasklaidoje skiriasi priklausomai nuo to, kokią grupę paliečia konkretus klausimas.

Jis priminė ir verslo bei politikų nesutarimus dėl migrantų iš Kazachstano atvykimo ribojimų. Kazachstanas laikomas strateginiu Amerikos partneriu, tačiau Lietuva apribojo galimybes atvykti į šalį, remdamasi argumentais, kurie, pasak A. Zabarausko, nėra aiškūs.

Komunikacijos specialisto vertinimu, migracijos tema apima daug tarpusavyje susipynusių klausimų, o atskiros jų dalys viešojoje erdvėje iškeliamos nevienodai ir ne visada sąžiningai. Dėl to visuomenėje gali augti nerimas.

Jis prognozavo, kad nerimo lygis gali didėti, nes dabartinės priemonės situacijai valdyti yra fragmentiškos. A. Zabarausko manymu, trūksta strateginio ir sisteminio požiūrio, kuris vienu metu apimtų saugumo, ekonomikos ir kultūros klausimus. Tik taip, pasak jo, būtų galima užtikrinti žmogaus teises, saugumą, išsaugoti savos kultūros elementus ir kartu sudaryti sąlygas kitoms kultūroms skleistis Lietuvoje.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.