Lietuvos skola kyla sparčiai: palūkanoms netrukus bus skiriama daugiau nei kultūrai

Pradedant planuoti kitų metų valstybės finansus, visuomenė jau ruošiama tam, kad biudžeto deficitas peržengs 3 proc. BVP ribą. Tai reiškia, kad valstybei reikės vis daugiau skolintis, tačiau kyla klausimas, ar dėl tokios krypties būtina sunerimti ir kokios galėtų būti alternatyvos.

Dažnas gyventojas valstybės finansus vertina pagal savo santykį su valstybe: kiek sumoka mokesčių ir kokias paslaugas ar paramą už tai gauna. Tuo metu biudžeto deficitas bei valstybės skola dažnai atrodo esantys nuo asmeninio gyvenimo nutolę klausimai. Vis dėlto toks požiūris neapima visos situacijos.

Svarbu ne tik tai, kiek valstybė gali išleisti dabar, bet ir ar ji pajėgs išlikti moki ateityje. Skolinimasis neatidėliotiniems trumpalaikiams poreikiams, pavyzdžiui, krašto apsaugai, gali būti pagrįstas ir efektyvesnis sprendimas nei staigus mokesčių didinimas. Tačiau ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimas neturint nuolatinių pajamų šaltinių ir jų finansavimas naujomis skolomis ilgainiui gali atvesti prie rimtų finansinių sunkumų.

Lietuvos skola dar maža, bet jos augimas kelia klausimų

Lietuvos valdžios sektoriaus skola šiemet turėtų pasiekti 45 proc. BVP. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis, kuris viršija 80 proc. BVP. Vis dėlto vien šio palyginimo nepakanka ramybei: skola auga itin sparčiai. Pernai ji dar nesiekė 40 proc. BVP, o 2028 metais jau turėtų viršyti 50 proc.

Net jei bendras skolos lygis neatrodo grėsmingas, nes nepasieks nei ES vidurkio, nei 60 proc. ribos, didesnį nerimą turėtų kelti jos aptarnavimo kaštai. 2022 metais palūkanoms valstybė išleido mažiau nei 250 mln. eurų. Šiemet ši suma jau viršys milijardą eurų, o dešimtmečio pabaigoje priartės prie dviejų milijardų eurų per metus.

Jau kitąmet palūkanų mokėjimams bus skiriama daugiau pinigų nei kultūrai, aplinkosaugai arba viešajai tvarkai ir saugumui.

Su didėjančiomis skolos aptarnavimo išlaidomis susiduria ne vien Lietuva. Tokia problema aktuali daugeliui išsivysčiusių demokratinių valstybių, nes auga ne tik skolos, bet ir palūkanų normos. Investuotojų neapibrėžtumas dėl valstybių galimybių suderinti pajamas bei išlaidas didina ir jų skolinimosi kainą.

Pastarosiomis savaitėmis 10 metų laikotarpiui skolinamų valstybių palūkanos pakilo iki aukščiausio lygio nuo šio amžiaus pradžios. JAV tokiam terminui skolinasi už 5,3 proc., Prancūzija – už 4,9 proc. Lietuva, turinti santykinai mažą skolą ir sparčiai augančią ekonomiką, gali skolintis pigiau – maždaug už 4,5 proc. Tačiau tai gerokai brangiau nei 2020–2021 metais, kai ilgo laikotarpio paskolas Lietuva galėjo gauti su mažesnėmis nei 1 proc. metinėmis palūkanomis. Pigių pinigų laikotarpis jau pasibaigė, todėl turi keistis ir požiūris į valstybės skolinimąsi.

Vien deficito didinimas nėra vienintelis kelias

Mažesnė nei ES vidurkis Lietuvos skola neturėtų tapti argumentu ją ir toliau sparčiai auginti. Visuomenėje nekyla abejonių, kad krašto apsaugai būtina skirti bent 5 proc. BVP, tačiau didesnis biudžeto deficitas nėra vienintelė išeitis.

Po pernai priimtos mokesčių reformos gyventojai ir verslas šiemet bei kitais metais mokės daugiau gyventojų pajamų, pelno ir kai kurių kitų mokesčių. Tolesnis jų didinimas galėtų atnešti daugiau žalos nei naudos. Estijos pastarųjų metų patirtis rodo, kad siekis sutvarkyti valstybės finansus vien keliant mokesčius gali pristabdyti ekonomikos augimą, o laukiamo biudžeto pajamų prieaugio taip ir neatnešti.

Lietuvai taip pat svarbu išlikti konkurencingai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir talentus. Dėl to šalies mokestinė aplinka turi būti patraukli bei konkurencinga.

Saugiausias būdas išvengti įklimpimo į skolas būtų atsakingiau vertinti naujus pažadus ir santūriau didinti valdžios sektoriaus išlaidas. Gyventojai bei verslas prie bendrų poreikių jau prisidėjo didesniais mokesčiais, todėl dabar atsakomybė tenka valdžios sektoriui.

Galimybių efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas yra daug: galima atsisakyti nereikalingų procedūrų, optimizuoti būtinas, peržiūrėti valstybės institucijų tinklą ir jų funkcijas, nepirkti nereikalingų ar neveikiančių dalykų.

Per pusmetį reikšmingų rezultatų pasiekti gali būti nelengva, tačiau vidutiniu laikotarpiu tokiu būdu būtų galima atlaisvinti ne vieną milijardą eurų. Visuomenė, tikėtina, tokias pastangas ir planus įvertintų.

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.