Migrantų išbandymas Lietuvoje: už išėjimą iš darbo – tūkstantinės skolos ir baudos

Į Lietuvą atvykstantys migrantai dažnai tikisi uždirbti ir paremti savo artimuosius, tačiau dalis jų, profesinių sąjungų ir bendruomenių atstovų teigimu, susiduria su kitokia patirtimi. Minimos neaiškios darbo sutartys, nesuprantami atlyginimo atskaitymai, didelės baudos, ilgos darbo valandos, spaudimas nesikreipti pagalbos ir grasinimai.

Konferencijoje skambėjo pasakojimai apie darbuotojams taikomas itin dideles sankcijas. Vieno užsieniečio baudų suma per kiek daugiau nei metus, profesinės sąjungos atstovo duomenimis, siekė 265 tūkst. eurų.

Taip pat kalbėta apie žmones, per mėnesį dirbančius daugiau kaip 300 valandų, apie reikalavimą išdirbti nustatytą valandų skaičių, kad būtų galima gyventi tariamai nemokamame būste, bei apie mažesnį nei žadėta darbo užmokestį. Kai kurie migrantai pasirašo lietuvių kalba parengtas ir jiems nesuprantamas sutartis, o kai kuriais atvejais esą grasinama paimti jų pasus ar leidimus gyventi bei deportuoti, jei dokumentai nebus atiduoti vadovams.

Neišdirbus dvejų metų – 10 tūkst. eurų skola

Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas pasakojo apie Brazilijos pilietį, kuris pasirašė dvi darbo sutartis: pirmąją dar Brazilijoje, o kitą – jau atvykęs į Lietuvą.

Pasak jo, sutartyse numatytos sąlygos skyrėsi. Antrojoje esą nurodyta, kad įmonėje dvejų metų neišdirbęs darbuotojas automatiškai taptų skolingas darbdaviui 10 tūkst. eurų.

A. Cuzanausko vertinimu, tokia finansinė prievolė gali sulaikyti žmogų darbo vietoje net ir tuomet, kai jis susiduria su problemomis. Jo teigimu, žmogaus nebūtina fiziškai varžyti, nes finansinės skolos, įsipareigojimai, skolos gimtinėje ir būtinybė išlaikyti šeimą gali tapti pančiais, verčiančiais tylėti.

Jis taip pat nurodė, kad vieno Lietuvoje dirbančio užsieniečio dokumentuose laikotarpiu nuo 2025 metų sausio 16-osios iki 2026 metų rugsėjo užfiksuota 265 150 eurų baudų. Dalis jų, anot profesinės sąjungos vadovo, susijusios su darbo ir poilsio režimu.

Dokumentuose – iki 328 darbo valandų per mėnesį

A. Cuzanauskas kalbėjo ir apie migrantus, kurie, jo teigimu, dirbo Kaišiadorių paukštyne. Jų dokumentuose esą numatyti ypač dideli darbo krūviai.

Pasak jo, Vilniaus–Kaišiadorių paukštyne dirbantiems žmonėms grafikuose buvo numatyta po 200 ar net 328 darbo valandas per mėnesį šaldytuve.

Profesinės sąjungos atstovas pabrėžė, kad tokios istorijos vyksta ne atokiose vietovėse, o netoli Vilniaus ir Kauno. Jis teigė, kad net ir tokiomis aplinkybėmis įmonės gali toliau kreiptis į Užimtumo tarnybą prašydamos daugiau darbuotojų.

Filipinų bendruomenės Lietuvoje vadovas Andrius Markevičius sakė, kad šalyje gyvena ir dirba tūkstančiai Filipinų piliečių. Anot jo, daug įmonių tinkamai rūpinasi migrantais, tačiau bendruomenę pasiekia ir skaudžių pasakojimų.

Jis teigė pastaraisiais metais, augant filipiniečių bendruomenei, išgirdęs daug karčių ir liūdnų istorijų, verčiančių svarstyti, kokioje šalyje gyvenama.

Pasak A. Markevičiaus, daliai žmonių Filipinuose buvo žadamas konkretus atlyginimas ir darbas, taip pat nemokamas apgyvendinimas bei transportas. Dauguma jų už galimybę atvykti sumokėjo tūkstančius eurų, kai kurie net įkeitė savo turtą, tačiau Lietuvoje esą susidūrė su kitokia realybe.

Vienas darbuotojas, apie kurį jis pasakojo, į Lietuvą atvyko dirbti mėsininku, bet galiausiai buvo paskirtas į naktinę pamainą ir verčiamas šaltoje aplinkoje plauti gamybos įrenginius.

Už tariamai nemokamą būstą – mažiausiai 220 valandų

A. Markevičius pasakojo ir apie papildomas sąlygas, atsirandančias po pažadų suteikti nemokamą apgyvendinimą.

Anot jo, kai kuriems darbuotojams reikėdavo per mėnesį išdirbti mažiausiai 220 valandų, kad galėtų gyventi tokiame būste. Jei nustatytas valandų skaičius nebūdavo pasiektas, pinigai esą būdavo išskaičiuojami iš atlyginimo.

Jis teigė, kad darbuotojai ne visada supranta, kodėl jų atlyginimas sumažėja, nes jiems dažnai nepateikiami algalapiai. Vienu nurodytu atveju žmogus dirbo 184 valandas ir, skaičiavimais, turėjo gauti 873 eurus, tačiau gavo 506 eurus. Kur dingo 367 eurų skirtumas, paaiškinimo nebuvo pateikta.

Sutartys lietuvių kalba ir be kopijų

Pasak A. Markevičiaus, migrantams rimtų sunkumų kelia ir kalba. Jis teigė, kad užsieniečiai, jau atvykę į Lietuvą, dažnai pasirašydavo sutartis tik lietuvių kalba, be vertimo.

Bendruomenės vadovo teigimu, kai kuriems žmonėms nebuvo leidžiama pasiimti sutarties kopijos ar net jos nufotografuoti. Todėl darbuotojas gali nežinoti, kokiomis sąlygomis yra įdarbintas, o didžiausi sunkumai, anot jo, prasideda nusprendus nutraukti darbą.

Pasai ir leidimai gyventi esą atsiduria pas darbdavius

A. Markevičius teigė girdėjęs istorijų, kai iš darbuotojų būdavo paimami pasai ir leidimai gyventi. Jo vertinimu, žmogui, kurio dokumentai laikomi pas darbdavį, kyla realus klausimas, ar jis iš tiesų gali laisvai pasirinkti darbą.

Pasak jo, nenorintiems atiduoti dokumentų darbuotojams esą grasinama deportacija. Taip pat būta atvejų, kai darbe traumą patyrusiam žmogui nurodyta gydytojui sakyti, kad ji įvyko ne darbo vietoje.

A. Markevičius pabrėžė, kad tokiems liudijimams pasitvirtinus būtų kalbama ne vien apie atlyginimą ar darbo teisės pažeidimus, bet ir apie darbuotojo teisę į saugią darbo aplinką.

80 eurų už vėlavimą, 1500 eurų – už sutarties atskleidimą

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas pristatė dar vieno darbuotojo situaciją. Anot jo, bandydamas išeiti iš darbo žmogus gavo dokumentą, kuriame buvo nurodyta pareiga darbdaviui atlyginti įvairius nuostolius.

Dokumente, kurį pristatė profesinės sąjungos atstovas, buvo įrašytos šios baudos:

• 12 eurų už netinkamai išrašytą sąskaitą faktūrą;
• 80 eurų už vėlavimą į darbą;
• 200 eurų už darbą be saugos priemonių;
• 1500 eurų už informacijos apie sutartį atskleidimą;
• 1500 eurų už paslaugų teikimą kitiems rangovams.

E. Starodubovas atkreipė dėmesį, kad kalbama apie atliekų surinkimą statybų aikštelėje, ir teigė, jog nė vienas iš šių punktų nėra teisėtas.

Jis taip pat išskyrė sutarties nuostatą, kuria, jo teigimu, darbuotojas buvo atgrasomas nuo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją ar teismą. Joje nurodyta, kad rangovui inicijavus ginčą siekiant pripažinti sutartį darbo santykiais, jis privalėtų atlyginti užsakovui visas teismo, advokatų ir kitas išlaidas.

Profesinės sąjungos atstovas sakė, kad darbuotojui prireikė trijų mėnesių išdrįsti ieškoti pagalbos. Galiausiai Darbo ginčų komisija pripažino darbo santykius, o darbuotojui buvo skirta kompensacija.