Musulmonai Lietuvoje kalba apie patyčias: konfliktai esą paliečia net vaikus žaidimų aikštelėse

Lietuvoje daugėjant atvykstančiųjų iš islamo šalių, stiprėja ir dalies vietos gyventojų nepasitenkinimas. Savaitgalį prie Kauno mečetės surengtas baikerių protestas sulaukė tarptautinio dėmesio, o šią temą nagrinėjo TV3 laidos „Be Tabu“ komanda.

Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad šalyje stinga musulmonams skirtų maldos vietų. Jo teigimu, Lietuva priima migrantus ir gauna jų mokamus mokesčius, tačiau jų sielovadai dėmesio neskiriama. Nors bendruomenė pageidauja mečetės, Vilniuje jos statybos esą nebus leidžiamos.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius pabrėžia, kad Lietuvoje jau yra daug religinių grupių, todėl jas svarbu formalizuoti: turėtų būti aišku, kas joms vadovauja, iš kur gaunamas finansavimas ir kur jos renkasi. Jo vertinimu, jei Vilniuje atsirastų dešimt ar daugiau mečečių, tai būtų geriau nei maldos vietos garažuose.

Musulmonai renkasi nuomojamose patalpose

Tekste pažymima, kad tarp į Lietuvą atvykusių musulmonų gali būti ir netaikių idėjų turinčių žmonių, o tokią informaciją esą patvirtina saugumo tarnybos.

A. Beganskas teigia negalintis atsakyti už naujai susikūrusias bendruomenes, nes nežino, kas jose kalbama ir kaip jose bendraujama. Pasak jo, jo vadovaujama bendruomenė nebetelpa turimose erdvėse, todėl dalis žmonių nuomojasi patalpas rūsiuose.

Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad didžiausia grėsmė būtų teroro išpuoliai, nors tikisi, kad Lietuvoje to nebus. Tuo metu M. Abdula tikino, kad musulmonai žmonėms nenurodinėja, kaip šie turi gyventi.

Radikalių idėjų gali turėti ir lietuviai, ir užsieniečiai

Viešojoje erdvėje aktyviai veikia į islamą atsivertę Lietuvos gyventojai. Vienas jų – penkis kartus teistas Habib Micevičius. V. Sinica teigia, kad jis šiuo metu esą laikomas areštinėje dėl galimos žmogžudystės Vilniaus stoties rajone. Vis dėlto pabrėžiama, kad visų tikinčiųjų negalima vertinti vienodai.

Dalis visuomenės nerimauja, kad islamą pasirinkę žmonės gali radikalizuotis. E. Račiaus teigimu, Lietuvoje organizaciniu lygmeniu nėra nei formalių, nei neformalių radikalių ar ekstremistinių musulmonų religinių organizacijų.

Profesorius neatmeta, kad tarp Lietuvos piliečių ar migrantų gali būti asmenų, manančių, jog demokratinė sistema neteisinga ir turėtų būti įvesta islamiškoji teisė. Tačiau duomenų, kad tokie žmonės būtų pasirengę kovoti ar žudyti dėl savo idėjų, jis teigia neturintis. Pasak E. Račiaus, iš Latvijos ir Estijos žmonių buvo išvykę į Siriją, o iš Lietuvos – ne.

Primenama Eglės Kusaitės byla ir sulaikytas Kirgizijos pilietis

Viena ryškiausių su musulmoniškuoju terorizmu siejamų istorijų Lietuvoje buvo 2009 metais, kai sulaikyta jauna klaipėdietė Eglė Kusaitė. Ji buvo įtariama ryšiais su čečėnų grupuote ir tuo, kad esą planavo sprogdinimą Maskvoje.

E. Račius priminė, kad tuo metu mergina buvo areštuota ir teista, o jos istorija atrodė siejama su ekstremizmu. Profesorius nurodė, kad ji buvo jauna ir nusivylusi gyvenimu.

Šių metų kovą Vilniaus oro uoste taip pat sulaikytas Kirgizijos pilietis, įtariamas teroristinės veiklos finansavimu ir rėmimu. Lietuvoje gyvenantis vyras galėjo kelis kartus susisiekti su HAMAS karinio sparno „Al Kasem Brigades“ atstovais, bendrauti su jais ir paremti juos kriptovaliuta.

A. Beganskas tvirtina, kad jo parapijoje nėra nei teroristinių idėjų, nei tokių pažiūrų žmonių. Jis teigia nepastebėjęs radikalių ar ekstremalių nuostatų tarp į jo vadovaujamas mečetes ir pamaldas ateinančių asmenų.

Muftijus taip pat kalba apie kitą radikalizmo pusę – musulmonų kaltinimą dėl įvairių Lietuvoje nutinkančių neigiamų dalykų ir islamo vaizdavimą blogiu. Jo vertinimu, prasidėjus islamofobijai kai kurie žmonės nori apginti savo tikėjimą, orumą ir garbę.

Atvykėliai pasakoja apie neapykantą ir patyčias

Ekspertų teigimu, Lietuvoje nereikėtų itin baimintis užsienio teroristinių organizacijų išpuolių, nors neįmanoma numatyti pavienių asmenų veiksmų.

E. Račius prisiminė laikotarpį, kai Jungtinės Valstijos paskelbė globalią kovą su terorizmu, o Lietuvoje kilo nuogąstavimų, kad šalis, būdama NATO narė ir dalyvaudama Afganistane, gali tapti „Al-Qaida“ taikiniu. Anot jo, Lietuva „Al-Qaidos“ tekstuose paminėta du kartus, tačiau šioms organizacijoms ji iš esmės nebuvo įdomi.

Patys atvykėliai sako Lietuvoje nesijaučiantys saugiai ir susiduriantys su islamofobija, užgauliojimais bei priekabiavimu. M. Abdula teigia, kad musulmonai nenori konfliktuoti su krikščionimis, tačiau radikalizmą labiau jaučia iš krikščionių pusės. Pasak jo, internete pasitaiko raginimų žudyti musulmonus ar juos išvyti, įskaitant ir lietuvius musulmonus.

A. Beganskas tvirtina, kad kai kurie politikai varžosi dėl aštresnių ir islamą menkinančių pareiškimų. Jis pabrėžia esąs Lietuvos pilietis, čia gyvenantis su šeima ir norintis, kad šalyje būtų gerai, o apie pastebėtus pažeidimus žada pranešti institucijoms.

Muftijus taip pat pasakoja, kad dėl tikėjimo esą priekabiaujama net prie musulmonų vaikų: žaidimų aikštelėse jų klausiama, iš kur jie atvykę, ir liepiama išsinešdinti.

Politikų kritika ir du muftiatai

Politikai A. Beganskui taip pat reiškia priekaištų, teigdami, kad pas jį lankosi įtarimų keliančių žmonių. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, jog muftijus nepasakys, ar yra veikiamas trečiųjų šalių, nors, jo teigimu, tokia įtaka egzistuoja. Per ją esą į šalį patenka įvairūs transnacionaliniai tinklai ir misionieriai.

Lietuvos muftiatas palaiko ryšius su keliomis Turkijos ir Saudo Arabijos organizacijomis – WAMY, DIYANET bei TIKA. A. Beganskas akcentuoja, kad Turkija yra NATO partnerė, todėl santykiai su šia šalimi neturėtų kelti įtarimų. Jis teigia, kad muftiatas bendradarbiauja ne su grupuotėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, o su oficialiomis, vyriausybių patvirtintomis institucijomis.

Politikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikia du muftiatai – totorių ir atvykėlių. Kodėl bendruomenės skilimą jie vertina kaip grėsmę, nagrinėjama straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Laida „Be Tabu“ per TV3 rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val.

Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.