Nausėda atskleidė, kodėl prie Kaliningrado siunčiami kariai: Lietuva ruošiasi ir kitam scenarijui

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sprendimas stiprinti sienos su Rusija, ties Kaliningrado sritimi, apsaugą pasitelkiant kariuomenę nebuvo vien vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno iniciatyva. Pasak šalies vadovo, dėl šio žingsnio sutarta bendrai.

Interviu portalui „15min“ prezidentas nurodė, kad M. Katelyno prašymas buvo suderintas su visais sprendime dalyvavusiais asmenimis. G. Nausėdos teigimu, visi pritarė, kad į situaciją būtina reaguoti būtent tokiu būdu.

Šalies vadovas karių pasitelkimą įvardijo kaip prevencinę priemonę, kuri turėtų sumažinti galimų provokacijų bei incidentų riziką. Jis tikino nemanantis, kad gyventojams dėl to reikėtų jaudintis.

Pasak G. Nausėdos, tinkamiausia politika yra iš anksto pasirengti galimoms grėsmėms, todėl geriau sustiprinti apsaugą, nei imtis veiksmų per vėlai.

Prezidentas taip pat teigė turintis ne tik informacijos, bet ir jos patvirtinimą apie galimus Rusijos veiksmus. Jo vertinimu, Latvijoje įvykęs incidentas parodė, kad gali būti mėginimų neteisėtai patekti į šalies teritoriją.

G. Nausėda pažymėjo, kad formaliai tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip pagalba nelegaliems migrantams, tačiau esą nėra aišku, ką šie asmenys galėtų nuveikti per trumpą laiką, praleistą kitos valstybės teritorijoje.

Prezidentas neatmetė ir galimybės, kad Rusijoje prasidėjus mobilizacijai padaugėtų spontaniškų arba pačios Rusijos nekontroliuojamų bandymų išvykti iš šalies. Anot jo, Lietuva turi būti pasirengusi ir tokiam variantui.

Trečiadienį vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad nuspręsta stiprinti pasienio apsaugą ties Kaliningrado sritimi, į pagalbą pasitelkiant kariuomenę.

Ministras aiškino, jog tokių priemonių imtasi po šią savaitę įvykusio incidento, kai ginkluotų asmenų lydima migrantų grupė mėgino neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad apsauga stiprinama prevenciškai, gavus signalų apie galimą agresyviai nusiteikusių užsieniečių antplūdžio didėjimą dėl galimos mobilizacijos Rusijos Federacijoje.

Šiuo metu sutarta pasienio apsaugai skirti iki kuopos – maždaug 100 karių. Planuojama, kad jie ties Kaliningradu budės apie dvi savaites, tačiau, keičiantis situacijai, gali būti peržiūrėtas ir dislokavimo terminas, ir pasitelkiamų pajėgų apimtis.