Nerimą keliantys signalai buvusiems futbolininkams: smegenų pokyčiai fiksuojami jau vidutiniame amžiuje

Naujas tyrimas rodo galimą ilgalaikį profesionalaus futbolo poveikį karjerą baigusių žaidėjų smegenų sveikatai. Nustatyta, kad vidutinio amžiaus buvusių futbolininkų kai kuriose smegenų srityse pilkosios medžiagos tūris buvo mažesnis nei žmonių, kurie neužsiėmė kontaktiniu sportu. Jie taip pat dažniau pranešė apie depresijos bei nerimo simptomus ir sunkumus susikaupiant, planuojant ar priimant sprendimus.

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai ištyrė 142 buvusius profesionalius futbolininkus, kurių amžius siekė nuo 30 iki 60 metų. Šių dalyvių duomenys buvo lyginami su 56 panašaus amžiaus žmonių grupe. Kontrolinės grupės nariai nebuvo žaidę kontaktinio sporto, nepatyrė pasikartojančių galvos traumų ir netarnavo kariuomenėje.

Magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad buvusių futbolininkų pilkosios medžiagos tūris buvo mažesnis keliose zonose, susijusiose su atmintimi, dėmesiu, sprendimų priėmimu ir emocijų reguliavimu. Kliniškai reikšmingų depresijos simptomų nustatyta 31 proc. buvusių žaidėjų, kai kontrolinėje grupėje tokių dalyvių buvo 9 proc. Ryškius nerimo simptomus nurodė 42 proc. buvusių futbolininkų ir 25 proc. kontrolinės grupės žmonių.

Tačiau standartiniai atminties ir mąstymo testai reikšmingų skirtumų tarp grupių neparodė. Nors karjerą baigę futbolininkai dažniau patys nurodė turintys problemų dėl koncentracijos, planavimo ir sprendimų priėmimo, objektyvūs pažintinių gebėjimų vertinimai abiejose grupėse buvo panašūs. Tai reiškia, kad kasdieniame gyvenime jaučiami sunkumai nebūtinai rodo testais išmatuojamą pažintinių funkcijų suprastėjimą.

Tyrimo vadovė Caleigh Grace Lynch iš Londono imperatoriškojo koledžo pabrėžė, kad galimi smegenų sveikatos pokyčiai gali išryškėti jau vidutiniame amžiuje – daug anksčiau, nei įprastai pasireiškia neurodegeneracinės ligos. Vis dėlto mokslininkai dar negali patvirtinti, kad šiuos pokyčius tiesiogiai lėmė futbolas arba pasikartojantys smūgiai į galvą.

Tyrėjai taip pat nurodė, kad radiologai tik maždaug 2 proc. individualiai įvertintų smegenų vaizdų aptiko kliniškai reikšmingą atrofiją, galinčią signalizuoti neurodegeneracinius procesus. Tyrimas nėra baigtinis: dalyvius ketinama stebėti toliau, siekiant išsiaiškinti, ar nustatyti pokyčiai progresuoja ir kaip jie susiję su ilgalaike smegenų sveikata.