Pavežėjas jau laukia prie namų: trys ženklai, kurių ignoruoti prieš lipant negalima

Užsakyti pavežėją užtenka kelių paspaudimų, o netrukus tenka sėsti į nepažįstamojo automobilį. Programėlėje keleivis paprastai mato vairuotojo vardą, nuotrauką ir automobilio valstybinį numerį, tačiau ši informacija neatskleidžia visų su saugumu susijusių aplinkybių.

tv3.lt aiškinosi, kaip tikrinami pavežėjai ne tik registracijos metu, bet ir vėliau: ar prie keleivio atvyksta tas pats asmuo, kuris rodomas programėlėje, ar jo dokumentai tebėra galiojantys ir kas vertina bendrą darbo už vairo laiką, kai žmogus naudojasi keliomis platformomis.

Leidimas kainuoja 8 eurus, bet vien jo įsigyti nepakanka

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nurodo, kad leidimas kainuoja 8 eurus ir išduodamas neribotam laikui. Vis dėlto iki leidimo suteikimo administracija įvertina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas sąlygas.

Tikrinama, ar žmogus yra įregistravęs individualią veiklą, neturi mokestinių skolų, turi tinkamą vairuotojo pažymėjimą bei mažiausiai dvejų metų vairavimo stažą. Automobilis turi būti apdraustas pavėžėjimo veiklai, o techninė apžiūra privalo būti atlikta laiku.

Nors leidimo galiojimo laikas neribojamas, jį būtina atnaujinti pasikeitus automobiliui ar kitiems leidime nurodytiems duomenims. LTSA pažymi, kad po leidimo išdavimo reguliarių vairuotojų patikrų nevykdo – jų atitiktis reikalavimams dažniausiai tikrinama tada, kai gaunama informacija apie galimą pažeidimą.

Administracija taip pat automatiškai nesužino, jei nutraukiamas ar baigiasi privalomasis automobilio draudimas. Vairuotojui pradėjus dirbti per programėlę, tolesnė jo patikra tenka ir pačiai platformai.

LTSA pabrėžia, kad keleivių vežimo organizatorius, tai yra pavežėjimo platforma, privalo užtikrinti, jog jos sistemoje paslaugas teiktų tik leidimą turintys asmenys, ir keleiviui pateikti jų duomenis.

Informaciją, ar konkrečiam asmeniui yra išduotas leidimas, galima rasti viešoje Licencijų informacinėje sistemoje, tačiau tam būtina žinoti jo vardą ir pavardę.

Tačiau galiojantis leidimas patvirtina tik teisę dirbti pavežėju. Jis neleidžia įsitikinti, ar prie užsakovo iš tiesų atvyko programėlėje nurodytas vairuotojas.

„Regitra“ automatiškai nestebi kai kurių užsienio pažymėjimų

Klausimų kyla ir dėl dalies užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų. „Regitra“ nurodo, kad kai kurių ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių pažymėjimai Lietuvoje galioja ne ilgiau nei 6 mėnesius nuo tada, kai jų savininkas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Vis dėlto „Regitra“ nuolat neseka, kada tokių dokumentų turėtojai įgyja nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą. Dėl to automatiškai neskaičiuojamas ir šešių mėnesių terminas, nesukuriama žyma apie pasibaigusią teisę vairuoti Lietuvoje, o ši informacija automatiškai neperduodama LTSA.

Įstaiga dokumentus vertina tuomet, kai žmogus kreipiasi dėl konkrečios jos paslaugos. Tai nereiškia, kad pavežėjai važinėja su nebegaliojančiais pažymėjimais, tačiau automatinio perspėjimo LTSA apie pasibaigusį 6 mėnesių laikotarpį nėra.

Vairuotojui gali būti netikėtai liepta pateikti asmenukę

„Bolt“ teigia, kad vairuotojų tapatybę tikrina ne vien registracijos metu. Pasak bendrovės pavežėjimo paslaugos operacijų vadovo Laimono Jakščio, vairuotojai periodiškai ir iš anksto nežinodami kada programėlėje privalo pateikti asmenukę. Ji lyginama su registruojantis pateiktu asmens dokumentu.

Asmenukei pateikti skiriamas ribotas laikas. Jei vairuotojas jos nepateikia arba neįveikia patikros, prieiga prie platformos gali būti sustabdyta.

Bendrovė taip pat nurodo reguliariai tikrinanti LTSA leidimo bei kitų dokumentų galiojimą, tačiau nepatikslina, kaip dažnai tai vyksta ir ar informacija tikrinama registruose, ar pagal pačių vairuotojų įkeltus dokumentus. „Bolt“ nepateikė ir duomenų, kiek 2024–2026 metais nustatyta atvejų, kai paskyra naudojosi ne jos savininkas.

„Uber“ teigimu, registruodamasis vairuotojas turi pateikti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, savo nuotrauką, LTSA leidimą bei kitus dokumentus, taip pat turėti bent 2 metų vairavimo stažą. Tačiau bendrovė neatskleidė, ar vėliau tapatybė dar kartą tikrinama, kaip dažnai peržiūrimi dokumentai ir kiek nustatyta neatitikimų.

Todėl keleivis programėlėje mato, kas turėtų jo laukti, tačiau negali žinoti, kada paskutinį kartą buvo tikrinta to žmogaus tapatybė ir dokumentai. Net patvirtinta tapatybė neatsako, kiek laiko vairuotojas tą dieną jau praleido prie vairo.

Nėra aišku, kas suskaičiuoja visas darbo valandas

Galiojantys dokumentai nepasako, ar vairuotojas nėra pavargęs. Tai aktualu, nes per vieną dieną jis gali dirbti per kelias platformas, o vienos programėlės duomenys neatskleidžia viso jo darbo laiko.

„Uber“ tv3.lt patvirtino, kad platformoje taikoma vairavimo laiko riba: sukaupus 12 valandų vairavimo laiko, prie platformos būtina nesijungti bent 6 valandas. Tačiau bendrovė nepaaiškino, kas tiksliai įtraukiama į šias 12 valandų ir kaip vertinamas darbas kitose platformose.

„Bolt“ atstovas L. Jakštys nurodė, kad per šią platformą dirbantys vairuotojai patys sprendžia, kada ir kiek laiko būti prisijungę. Kartu jie privalo laikytis įstatymų bei Kelių eismo taisyklių, kurios draudžia vairuoti susirgus ar pavargus, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Taigi, „Uber“ įvardija 12 valandų ribą savo programėlėje, o „Bolt“ konkretaus limito nenurodo. Papildomame atsakyme „Bolt“ pažymėjo neturinti galimybės matyti vairuotojo veiklos kitose platformose. Vadinasi, viena programėlė neatskleidžia, kiek iš viso žmogus jau dirbo tą dieną.

Paklausta, kam tenka nuovargio rizikos kontrolė, kai tas pats asmuo dirba keliose platformose, LTSA atsakė, kad tai nėra priskirta jos kompetencijai. Todėl lieka neaišku, kas vertina bendrą vairuotojo darbo laiką, o ne vien laiką vienoje programėlėje.

Susisiekimo ministerija atskiro pavežėjų nuovargio rizikos vertinimo nėra atlikusi. Ji taip pat neplanuoja nustatyti atskiro maksimalaus vairavimo ir minimalaus poilsio laiko pavežėjams, o remiasi bendromis Kelių eismo taisyklėmis ir platformų saugumo priemonėmis.

Ministerija pažymi, kad suminio vairavimo laiko fiksavimas žmogui naudojantis keliomis keleivių vežimo organizatorių platformomis būtų techniškai ir teisiškai sudėtingas, nes reikėtų centralizuotos realaus laiko duomenų bazės.

Iš pateiktų atsakymų nematyti vieningos valstybinės sistemos, kuri sudėtų to paties vairuotojo visose platformose išdirbtas valandas.

Policija pavežėjų atskirai neišskiria

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad policija nevykdo tikslinės pavežėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų kontrolės ir nekaupia atskiros tokių patikrinimų statistikos. Pavežėjų licencijavimas bei veiklos kontrolė priklauso LTSA kompetencijai.

Tai nereiškia, kad pavežėjai keliuose nėra stabdomi – pareigūnai gali juos tikrinti taip pat, kaip ir kitus vairuotojus. Tačiau statistikoje jie nėra išskiriami kaip atskira grupė, todėl pasakyti, kiek jų tikrinta, negalima.

Darbas per platformą savaime nenulemia atsakomybės dėl eismo įvykio. Policija vertina konkrečias avarijos aplinkybes, tarp jų gali būti analizuojamas ir nuovargis.

J. Liutkienė paaiškino, kad jei tiriant eismo įvykį būtų pagrindo manyti, jog viena jo priežasčių galėjo būti vairuotojo nuovargis, ši aplinkybė būtų vertinama atliekant tyrimą.

Policijos departamento atstovai nepaaiškino, ar tirdami konkretų įvykį pareigūnai gali iš platformos gauti kelionės ir paskyros duomenis bei patikrinti, ar vairavo programėlėje nurodytas žmogus.

LTSA taip pat teigia, kad duomenys apie eismo įvykius pavežėjimo metu nepriskirti jos kompetencijai. Dėl to iš pateiktos informacijos nesusidaro bendra pavežėjų eismo įvykių situacija.

Klaipėdoje – 1 761 pažeidimas

LTSA, tikrindama konkrečią kelionę, iš platformos gali pareikalauti išsamios informacijos: vairuotojo ir automobilio duomenų, kelionės pradžios bei pabaigos laiko, maršruto, prisijungimų prie paskyros ir programėlėje atliktų tapatybės patikrų duomenų.

Tokie įrašai leidžia nustatyti, kurios paskyros vardu registruota kelionė, kada ji vyko ir koks automobilis buvo nurodytas. Vis dėlto vien programėlės duomenys savaime neįrodo, kas realiai sėdėjo prie vairo.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ duomenimis, nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos Klaipėdoje atlikti 7 104 pavežėjų patikrinimai, per kuriuos nustatytas 1 761 įvairus pažeidimas.

Tas pats automobilis galėjo būti tikrinamas daugiau nei kartą, o vieno patikrinimo metu galėjo būti fiksuota keli trūkumai. Todėl 1 761 nėra skirtingų vairuotojų skaičius.

Išsamūs 2024–2025 metų duomenys rodo 69 darbo be leidimo atvejus ir 499 atvejus, kai techninė apžiūra buvo atlikta daugiau kaip prieš pusmetį. Šios grupės gali persidengti, todėl jų negalima sudėti ir laikyti atskirų vairuotojų skaičiumi.

2024–2026 metais Klaipėdos kontrolieriai apie pažeidimus LTSA informavo 632 kartus. Tačiau jie neturi duomenų, kiek tokių atvejų lėmė leidimo sustabdymą ar panaikinimą, nes šiuos sprendimus priima LTSA.

Situacija miestuose skiriasi. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad jos Viešosios tvarkos grupė 2024–2026 metais LTSA neperdavė informacijos apie nustatytus taksi ir pavežėjų pažeidimus. Kaunas atskiros pavežėjų patikrinimų statistikos nekaupia ir nagrinėjamu laikotarpiu nevykdė specialių, tik jiems skirtų kontrolės akcijų.

Tai nepatvirtina, kad šiuose miestuose pavežėjai apskritai nebuvo tikrinami, tačiau iš pateiktos informacijos neįmanoma įvertinti patikrų masto.

LTSA nurodo, kad 2026 metais iki atsakymo pateikimo buvo sustabdyti 264 leidimai verstis pavežėjimo arba taksi veikla. Vis dėlto šis skaičius yra bendras: neaišku, kiek leidimų priklausė pavežėjams, dėl kokių priežasčių jie sustabdyti ir kiek sprendimų priimta gavus informaciją iš Klaipėdos kontrolierių.

Prieš lipdami į automobilį palyginkite 3 dalykus

Atvykus automobiliui verta kelioms akimirkoms palyginti programėlės informaciją su tuo, kas yra prieš akis.

LTSA keleiviams pataria patikrinti, ar atvykęs vairuotojas ir automobilis atitinka programėlėje rodomus duomenis. Pastebėjus skirtumų, apie tai reikėtų pranešti platformai ir LTSA.

Pirmiausia reikia įsitikinti, kad atvyko programėlėje nurodytas vairuotojas. Taip pat būtina palyginti automobilio modelį bei valstybinį numerį. Jei nesutampa bent vienas iš šių duomenų, saugiausia į automobilį nesėsti ir informuoti platformą.

Jeigu eismo įvykis nutinka jau kelionės metu, „Bolt“ rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti žmonių saugumu. Jei yra sužeistųjų, būtina kviesti greitąją pagalbą ir policiją.

Apie incidentą taip pat siūloma pranešti per programėlę – „Bolt“ saugos komanda su keleiviu ir vairuotoju susisiekia operatyviai, o pagalba programėlėje teikiama visą parą.

„Bolt“ nurodo, kad pavežėjai privalo turėti šiai veiklai tinkamą privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, todėl draudikui turi būti žinoma, jog automobiliu už atlygį vežami keleiviai.

„Uber“ konkrečios veiksmų sekos po eismo įvykio nepateikia, tačiau nurodo, kad automobilis turi būti apdraustas ir turėti galiojančią techninę apžiūrą. Nei „Bolt“, nei „Uber“ neatsakė, ar draudimo apsauga gali priklausyti nuo to, ar automobilį vairavo programėlėje nurodytas asmuo.

Keleivis gali patikrinti tai, ką mato prie atvykusio automobilio. Tuo metu platformos ir institucijos vairuotojo tapatybę, dokumentus bei darbo laiką turi patikimai kontroliuoti dar iki keleiviui atidarant automobilio dureles.