Pensijai gali neužtekti vien valstybės paramos: Lietuvai EBPO skyrė pirmą vietą pagal papildomo kaupimo poreikį

Lietuva tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertintos šalies išsiskiria didžiausiu poreikiu papildomai kaupti pensijai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) praneša, kad vidutinį atlyginimą gaunantys vyrai, norintys pensijoje gauti 70 proc. buvusio darbo užmokesčio, turėtų papildomam kaupimui skirti daugiau nei penktadalį savo pajamų.

EBPO tyrime „OECD Pensions Outlook 2026“ nurodoma, kad teorinis papildomų įmokų poreikis Lietuvoje yra didesnis nei 20 proc. atlyginimo prieš mokesčius. Palyginimui, Airijoje jis sudaro maždaug 19 proc., Lenkijoje – 17 proc., o šalių, kuriose nustatytas toks poreikis, vidurkis siekia 9,7 proc.

Kaimyninėse šalyse reikėtų atidėti mažiau

Tyrimo duomenimis, Latvijos ir Estijos gyventojams papildomam pensijos kaupimui reikėtų skirti apie 12 proc. pajamų.

LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad šie skaičiavimai pabrėžia papildomo kaupimo reikšmę, ypač tuo metu, kai Lietuvoje vyksta pensijų kaupimo reforma.

Jo teigimu, viešojoje erdvėje šiuo metu daug dėmesio skiriama galimybei išsiimti pensijai sukauptas lėšas, tačiau gerokai rečiau svarstoma, iš ko žmonės gyvens po 20 ar 30 metų. EBPO vertinimas, anot V. Rūko, rodo, kad vien valstybinės pensijos gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti.

Asociacijos pateikiamais EBPO duomenimis, 2025 metais Lietuvoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. gyventojų. Lenkijoje tokiu būdu pensijai kaupė 60,7 proc. darbingo amžiaus žmonių.

ELTA primena, kad gyventojams galimybė pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai antrojoje pakopoje buvo suteikta pernai, Seimui priėmus įstatymą. Juo numatytas dvejų metų laisvo pasitraukimo laikotarpis – nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos.